Skrepliai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skrepliai - specifinio kvapo ir konsistencijos išskyros. Skreplių pašalinimas vadinamas skrepliavimu. Sergant bronchektazine liga skreplių atkosima keli šimtai mililitrų. Jie būna gelsvi arba šviesiai gelsvi, o pastovėję įgauna nemalonų kvapą bei susisloksniuoja į tris sluoksnius: viršutinį - gleivių, vidurinį - skaidrų skystį ir apatinį - pūlių bei suirusių ląstelių. Kartais skrepliuose būna kraujo. Tai atsitinka sergant plaučių tuberkulioze. Sergančiajam per dieną gali išsiskirti net iki 350 ml skreplių, kurie pastovėję pasidaro gleiviškai pūlingi ir nenusistovi sluoksniais.
Skreplių išsiskiria ir dėl vitaminų stokos, ypač dėl C vitamino, sergant hipertonine liga, esant viršutinių kvėpavimo takų uždegimui. Šiuo atveju išskiriami skrepliai būna su raudonais ruoželiais, o segant pneumonija - rūdžių atspalvio.
Skreplių dažymas ir tepinėlių mikroskopavimas padeda diagnozuoti ligas. Sergant parazitozėmis skrepliuose randama parazitų kiaušinėliai ar lervos, sergant tuberkulioze ar plaučių abscesu randama elastinių skaidulų, brocnchine astma - specfinių kristalų, bronchitu - randama spirochetų ir kt.
