Skandha

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Penki skandhos (sanskr.: pañca-skandha, pali: pañca-kkhandha; pažodžiui: pañca [pančia] - „penki“; skandha (sanskr. vyr. giminė) - „sankaupa, ryšulėlis, gniužulas“) budizme yra tai, kas sudaro taip vadinamą būtybę, individą, "aš". Tai penkios sudedamosios individualybės dalys, kurios pagal budizmą yra tiktai nuolatos kintanančių fizinių ir mintinių jėgų ar galių (energijų) deriniai. Jos ne visiškai atitinka vakarietiškas psichologijos ir filosofijos kategorijas, nors verčiant vadinamos panašiai ar net taip pat. Šios penkios sudedamosios dalys dar vadinamos "savarankiškais mazgais", arba "agregatais" (plg. anglų the five aggregates). Todėl lietuviškai tiktų tai vadinti "penkiais asmens dariniais". Kadangi sanskrite skandha yra vyriškosios giminės, tai kaip svetimžodį lietuvių kalboje naudojame šia gimine.

Turinys

1 Medžiaga - pirmasis asmens darinys (rūpa)
2 Pojūčiai - antrasis asmens darinys (vedana)
3 Suvokimai - trečiasis asmens darinys (samdžnia)
4 Proto dariniai - ketvirtasis asmens darinys (samskara)
5 Sąmonė - penktasis asmens darinys (vidžniana)
6 Kas yra "aš"?

[taisyti] Medžiaga - pirmasis asmens darinys (rūpa)

(sanskr.:rūpa-skandha; pali: rūpa-kkhandha)

Pirmasis skandha (darinys) yra rūpa, medžiaga.

Medžiagos darinys, rūpa skandha, apima:

tradicinius keturis elementus, t.y. tvirtumą, skystumą, karštį ir judėjimą,
tradicinių keturių elementų vedinius, kurie yra:
- penki mūsų medžiaginiai jutimo organai:
  - akių gebėjimai;
  - ausų gebėjimai;
  - nosies gebėjimai;
  - kūno gebėjimai;
- juos atitinkantys penki išorinio pasaulio objektai:
  - regimieji pavidalai;
  - garsai;
  - kvapai;
  - skoniai;
  - lytėjimo dalykai;
- kai kurios mintys, idėjos, sąvokos, sudarančios proto objektus.

Kaip matome, į medžiagos darinį įeina visa, kas medžiagiška, išorėje ir viduje.

[taisyti] Pojūčiai - antrasis asmens darinys (vedana)

(sanskr.:vedanā-skandha; pali: vedanā-kkhandha)

Antrasis skandha (darinys) yra vedana, pojūčiai.

Į šią grupę įtraukti visi mūsų pojūčiai, malonūs, nemalonūs ir neutralūs, kuriuos patiriame per fizinių ir psichinių organų kontaktą su išoriniu pasauliu. Jie yra šešeriopi:

pojūčiai, patiriami per akių sąlytį su regimaisiais pavidalais;
pojūčiai, patiriami per ausų sąlytį su garsais;
pojūčiai, patiriami per nosies sąlytį su kvapais;
pojūčiai, patiriami per liežuvio sąlytį su skoniais;
pojūčiai, patiriami per kūno sąlytį su lytėjimo objektais;
pojūčiai, patiriami per proto sąlytį su minties objektais arba nuomonėmis.

(Galima palyginti su požiūriu į žmogaus pojūčius šiuolaikinėje fiziologijoje.)

Šitas skandha apima visus fizinius ir psichinius pojūčius. Atskirai reikia pastebėti, kad budizme protas yra tiktai šeštasis pojūtis. Protas, (sanskr. manas) budizmo filosofijoje visai nėra dvasia ar sąmonė priešpastatyta medžiagiškumui. Budizmas išvis nepripažįsta dvasios atskirai nuo medžiagiškumo, nuo materijos, kaip kitose filosofinėse sistemose. Protas tėra gebėjimas ar organas (sanskr. indriya), kaip akys ar ausys. Jį galima valdyti ir ugdyti kaip ir bet kurį kitą gebėjimą, tad Buda pakankamai dažnai kalbėjo apie šešių gebėjimų suvaldymo vertę. Kaip gebėjimai akys ir protas skiriasi tuo, kad akių gebėjimas junta spalvų ir pavidalų pasaulį, o proto gebėjimas junta nuomonių, minčių ir proto objektų pasaulį. Atskiras pasaulio sritis mes patiriame skirtingais pojūčiais. Mes negirdime spalvų, bet jas matome. Ir negalime matyti garsų, bet juos girdime. Taigi protas (manas) budizme yra suprantamas kaip gebėjimas arba jutimo organas, arba juslė, (indriya), lygiai kaip ausis ar akis.

[taisyti] Suvokimai - trečiasis asmens darinys (samdžnia)

(sanskr.:saṃjñā-skandha; pali: saññā-kkhandha)

Trečiasis skandha (darinys) yra samdžnia, suvokimai.

Kaip ir pojūčiai, suvokimai yra šešeriopi, atinkantys šešis vidinius gebėjimus, susijusius su mūsų šešiais jutimo organais. Kaip ir pojūčiai, jie sukuriami per mūsų šešių gebėjimų sąlytį su išoriniu pasauliu. Suvokimai kaip tiktai yra tai, kas atpažįsta fizinius ir psichinius objektus:

regimųjų pavidalų suvokimas;
garsų suvokimas;
kvapų suvokimas;
skonių suvokimas;
lytėjimų suvokimas;
minčių suvokimas.

[taisyti] Proto dariniai - ketvirtasis asmens darinys (samskara)

(sanskr.: saṃskāra-skandha; pali: saṃkhāra-kkhandha)

Ketvirtasis skandha yra samskara, proto dariniai, arba minčių dariniai, arba valingųjų veiksmų įspaudai. Pats žodis samskara yra labai daugiaprasmis, bet šiame kontekste jis reiškia "proto ar minčių struktūros, pavidalai", reiškiantys išorinio pasaulio atspindžius ir laikomi tikrais, nors iš tiesų - nesantys. Kita žodžio reikšmė, neblogai paaiškinanti šio termino prasmę: "tai, kas sudaro (proto turinį)", "atliktos veiklos įspaudas (mintyse)".

Šią grupę sudaro visi valingieji veiksmai: geri, blogi ir neutralūs. Tai, ką bendrai vadiname karma, telpa į šį skandhą. Štai kaip Buda kalba apie karmą: "O bhikšūs, karma aš vadinu valią (pali: cetanā). Išreikšdami savo valią, mes veikiame per kūną, kalbą ir protą". Ir kitur, apie valią Buda sako, kad ji yra "proto darinys, proto veikla. Jos paskirtis - nukreipti mintis į gerą, blogą ar neutralią veiklą". Lygiai kaip pojūčiai ir suvokimai, valia yra šešių rūšių, kurios susijusios su šešiais vidiniais gebėjimais ir juos atitinkančiais šešiais išorinio pasaulio objektais (fiziniais ir psichiniais). Pojūčiai ir suvokimai yra nevalingi veiksmai. Jie nesukuria karminio poveikio. Šitą poveikį sukuria vien tik valingieji veiksmai, tokie kaip:

dėmesys,
noras,
ryžtas,
pasitikėjimas,
susitelkimas (samādhi),
išmintis (prajñā [pradžnia]),
narsa, jėga,
troškimas,
bjaurėjimasis, nepalankumas, neapykanta,
neišmanymas,
išpuikimas,
"aš" idėja,
- ir t.t.

(iš viso yra 52 proto veiklos, sudarančios šitą skandhą).

[taisyti] Sąmonė - penktasis asmens darinys (vidžniana)

(sanskr.: vijñāna-skandha; pali: viññāṇa-kkhandha)

Penktasis skandha (darinys) yra vidžniana, sąmonė. Nežiūrint visiško termino tapatumo, sąmonė čia suprantama kitaip, nei įprasta ne budizme. Savitai ir daug siauriau.

Sąmonė yra atsakas, reakcija, kurios pagrindas yra vienas iš šešių gebėjimų (akių, ausų, nosies, liežuvio, kūno ir proto) ir kurios objektas, siekis yra vienas iš šešių atitinkamų išorinių reiškinių (regimieji pavidalai, garsai, kvapai, skoniai, lytimieji dalykai ir proto objektai, t.y. idėjos ir mintys). Pavyzdžiui, regėjimo sąmonės pagrindas yra akys, o jos siekis, apimamas dalykas, objektas yra regimieji pavidalai. Proto sąmonės pagrindas yra protas, o aprėpiamas dalykas - proto objektai, t.y. idėjos ir mintys, arba dharmos. Tokiu būdu sąmonė yra susieta su kitais žmogaus gebėjimais ir taip pat kaip pojūčiai, suvokimai ir valia, sąmonė yra šešeriopa.

Reikia aiškiai suprasti, kad sąmonė neatpažįsta objekto. Ji yra tik tam tikras supratimas: supratimas, kad objektas yra. Kai akis patiria sąlytį su spalva, sakykime, mėlyna, pasireiškia regimoji sąmonė, kuri yra tik paprastas spalvos buvimo supratimas. Ji neatpažįsta, kad tai yra mėlyna. Šiame darinyje nevyksta pažinimas. Mėlynumą atpažįsta trečiasis darinys - suvokimas. "Regimoji sąmonė" kaip sąvoka yra tik filosofinė išraiška, nusakanti tą patį dalyką, kurį kaasdienybėje vadiname "matymu". Matymas nereiškia atpažinimo. Taip pat yra ir su kitomis sąmonės rūšimis.

Budizmo filosofijoje nėra amžinos, nekintančios dvasios, kuri būtų suvokiama kaip "aš", "aš pats", "siela", "ego" ir būtų priešpastatyta materijai, medžiagiškumui. Todėl sąmonė budizme nėra laikoma dvasiniu dalyku priešingu materijai. Budizme yra klaida, kai sąmonė laikoma tam tikru pasireiškimu "manęs paties", "Aš" ar "Dvasios", laikomos nuolatine, per visą gyvenimą išliekančia substancija.

Buda be jokių dviprasmybių pasakė, kad sąmonė yra priklausoma nuo medžiagos, pojūčių, suvokimų ir proto darinių ir kad jos negali būti be kitų keturių: "Jeigu koks žmogus sakytų: aš parodysiu kaip sąmonė ateina, nueina, iškeliauja, iškyla, auga, didėja ar plėtojasi nepriklausomai nuo medžiagos, pojūčių, suvokimų ir proto darinių,- tai jisai kalbėtų apie kažką, ko nėra".

[taisyti] Kas yra "aš"?

Tai, ką vadiname "būtybe", "individu" ar "aš", yra tiktai įprastinis pavadinimas ar sutartinis apibūdinimas, etiketė, kurią žmonės suteikia penkių skandhų deriniui. Visi šie skandhos yra laikini ir nuolatos kinta. Todėl ir visas derinys yra laikinas ir nuolat besikeičiantis. Visa, kas yra laikina, yra kančia, duhkha, sakė Buda. Vadinasi, penki asmens dariniai yra kančia, duhkha. Vis kitą akimirką derinys yra jau kitas. Taigi logika tokia: A nelygu A. Visa yra kas akimirką vykstančio atsiradimo ir pranykimo tėkmėje. Taigi jau seniai nebėra to "aš" derinio, kuris sakinio pradžioje perskaitė "taigi". Vadinasi, nėra jokio "aš", nes kitokio žmogus dar neišgalvojo. Dar žr. nesavastingumas.

Informacijos šaltiniai