Sirenos (mitologija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Graikų mitologija | |
|---|---|
 |
|
| Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos Fantastinės būtybės |
|
| Fantastinės būtybės | |
|
|
|
Sirenos (Seirenes) - graikų mitologinės būtybės - pusiau moterys, pusiau paukščiai. Pasak Homero „Odisėjos“, savo dainomis viliodavusios jūrininkus į pakrantės uolas, kur jų laivai suduždavę. Odisėjas, norėdamas išgelbėti bendrakeleivius, užlipdęs jų ausis vašku, o save liepęs pririšti prie laivo stiebo. Senovės graikai sirenas, kaip saugotojas nuo nelaimių, dažnai vaizduodavo antkapiuose. Iš mitų apie sirenas kilo bendrinė sąvoka sirena, reiškianti gražų balsą turinčią gražuolę.
Turinys |
[taisyti] Kilmė
Versijos yra įvairos, tačiau dažniausia, kad jų tėvas buvo upės dieva Achelojas. Tėvų versijos:
- Achelojus ir Steropė[1];
- Achelojus ir Melpomenė[2];
- Achelojus ir Terpsichorė[3];
- Achelojus[4];
- Gaja[5].
Trys iš achelojidžių buvo vadinamos sirenomis ir buvo Persefonės palydovės. Kai Persefonę pagrobė Hadas jos buvo paverstos paukščiais, kad padėtų surasti deivę.[6]
[taisyti] Vardų variantai
- Telksiopė-Telksinojė, Molpė, Aglaofona (Hesiodas Catalogues of Women Frag 47)
- Telksiepėja, Peisinojė, Aglaupė (Apolodorass E7.18)
- Telksiepėja, Peisinojė, Ligėja (Suidas „Seirenas“)
- Partenopė, Leukosija (Strabo 5.4.7 & 6.1.1)
- Partenopė, Ligeta, Leukosija (Likofronas 712)
[taisyti] Painiojimas
Dažnai sirenos painiojamos su undinėmis, kurios turi irgi gražų balsą bei pražudo jūreivius, bet jos yra pusiau moterys, pusiau žuvys. Prancūzų kalboje jas netgi apibūdina vienas ir tas pats žodis.
[taisyti] Išnašos
- ↑ Apolodoras 1.18, 1.63, Likofronas 712, Higinas „Fabula“ 141
- ↑ Apolonijus Rodijus 4.892, Nonas „Dionysiaca“ 13.313
- ↑ Apolodoras 1.63
- ↑ Pausanijas 9.34.3, Ovidijus „Metamorfozės“ 14.85
- ↑ Euripidas „Helenė“ 167
- ↑ http://www.theoi.com/Nymphe/NymphaiAkheloides.html
