Scifomedūzos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Scyphozoa | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
 Medūzos |
||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||
|
||||||
| Būriai | ||||||
|
Scifomedūzos (lot. Scyphozoa) - duobagyvių (Cnidaria, Coelenterata) tipo daugialąsčių gyvūnų klasė. Tai jūriniai pavieniai, sėslūs ar pelaginiai (plaukiojantys vandens sluoksnyje) organizmai. Kūnas keturspindulinės simetrijos, dubenėlio arba įdubusio disko formos, kurį sudaro storas drebučių sluoksnis, esantis tarp dviejų ląstelių sluoksnių.
Medūzos - vienos stambiausių planktono gyventojų. Jų kūnas gali būti daugiau kaip 2 m skersmens, o čiuopikliai gali siekti keletą metrų. Tik kelių rūšių medūzos prisitvirtina prie dumblių, o kai kurios nemažą gyvenimo dalį praleidžia jūros dugne. Nors medūzos gali plaukti sutraukdamos savo raumenis, joms sunku judėti net prieš silpną srovę, todėl neretai išmetamos į paplūdimius audrų metu.
Dauguma jų mėsėdės ir gaudo grobį savo čiuopikliais. Varpo (skėčio) pakraštyje yra 4 ar 8 pakitę į jutimo organus čiuopikliai - ropalijos. Medūzų čiuopikliuose yra daugybė dilginančiųjų ląstelių, kurių dirginimui jautrūs ne tik žmonės, bet ir stambūs gyvūnai. Ypač stiprūs pačios didžiausios pasaulyje (apie 2,5 m skersmens) skiautaburnės medūzos (lot. Cyanea) nudilginimai. Burna yra apatinės dalies centre, o čiuopikliai karo pakraščio apačioje. Maistas iš burnos pro ryklę patenka į entoderminės kilmės ovalų skrandį, pertvaromis padalintą į 4 dalis. Pertvarų pakraščiuose išsidėstę mezenteriniai siūlai, gausiai nusėti liaukinėmis ląstelėmis (virškinimo funkcija). Nuo skrandžio išsidėstę radialiniai kanalai, susijungę kūno pakraščiais einančiu žiediniu kanalu (gastrovaskuliarinė sistema).
Dauguma scifomedūzų - skirtalytės. Būdingas išorinis apvaisinimas. Iš apvaisintų kiaušinėlių išsivysto planulė. Praėjus tam tikram vystymosi ciklui, iš planulės pumpuravimosi būdu susidaro daug naujų lytinės kartos atstovų - medūzų.
Šių gyvūnų gyvenimo ciklas sudėtingas. Jie pradeda gyvenimą kaip maži jūros dugne gyvenantys polipai. Polipo stadija dažniausiai redukuota. Nervinės ląstelės sudaro susikaupimus - mazgelinius ganglijus. Iš kiekvieno polipo pumpurų atsiranda daugybė mažų laisvai plaukiojančių medūzų, kurios vėliau atsiskiria, tampa lytiškai besidauginančiais suaugėliais ir pradeda savarankišką gyvenimą.
Scifomedūzų yra apie 200 rūšių. Jos skirstomos į 4 būrius:
- Sėsliosios medūzos (lot. Stauromedudae)
- Skiautaburnės medūzos (lot. Semaestomea)
- Ausytoji medūza (lot. Aurelia aurita). Skėčio skersmuo siekia iki 30-40 cm, sutinkamos ir Baltijos jūroje.
- Geltonplaukė medūza (lot. Cyanea capillata). Iki 2 m skersmens varpą išaugančios geltonplaukės medūzos yra vienos didžiausių pasaulio medūzų. Jų gausūs ilgi čiuopikliai kelia nemažą pavojų plaukikams ir net išmestos į krantą jos dar ilgai gali nudilginti. Aptinkamos šiaurės jūrose.
- Šakniaburnės medūzos (lot. Rhizostomaeae)
- Žiedinės medūzos (lot. Coronata)
