Samizdat
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Samizdatu (самиздат, iš rus. сам издательство - pats leidėjas, dar vadinama savilaida) - Tarybų Sąjungoje ir kitose "realaus socializmo" šalyse vadintos įvairios, dažniausiai nelegalios, nelegalių organizacijų ir pavienių asmenų spausdintos ir platintos spaudos pavadinimas. Samizdato leidinių pobūdis buvo labai įvairus - nuo apolitiškos kūrybos iki antitarybinės propagandos, nuo nemokamai platinamų lapelių iki komercinių knygų. Samizdato pagalba rašytojai, poetai ir publicistai galėjo reikšti kritiškus ir nuo socialistinio realizmo nukrypstančius tekstus, nes jų nekontroliavo valstybinės institucijos.
Terminą samizdat sugalvojo N. Gloskovas, jaunosios kartos poetas.Jo moderni poezija negalėjo būti viešai spausdinama. Jis pats mašinėle spausdindavo kūrinius ir dalindavo savo draugams. Ant vieno tokio savo kūrinio parašyta "pats save išleidžia". Pirminis principas - pats platinu, pats išduodu.
Pradžioje didelė dalis samizdato leidinių būdavo spausdinama rašomosiomis mašinėlėmis, kartais - perrašoma ranka. Spausdinimo mašinos buvo naudojamos rečiau. Atsiradus kopijavimo aparatams, dauguma samizdato spaudos buvo gaminama kserografijos būdu.
Samizdato būdu buvo išleista nemažai šiuo metu visame pasaulyje garsių grožinės literatūros kūrinių, tarp jų Michailo Bulgakovo "Meistras ir Margarita", Venedikto Jerofejevo "Maskva - Petuškai".
Po tarybinio režimo žlugimo žodis samizdat tapo tarptautiniu, neretai vartojamas bet kokiai nelegaliai spausdinamai spaudai pavadinti.
 |
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
