S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aleksoto oro uostas (Aleksoto aerodromas, S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas) – seniausias veikiantis aerodromas Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje, įkurtas 1915 m. Įsikūręs Kaune, Aleksote, pakeliui į Garliavą. Kilimo - tūpimo tako ilgis - 1200 m, plotis - 50 m. Savininkas - Kauno miesto savivaldybė.

[taisyti] Istorija

Aleksoto aerodromas yra seniausias iš veikiančių Lietuvoje.

Dar senesnis, bet neveikiantis nuo 1915 m., yra Kauno tvirtovės aerodromas, įkurtas 1913 m. Kauno priemiestyje Panemunėje. Tvirtovės teritorijoje buvo dar keturios lėktuvų nusileidimo aikštelės: Aukštojoje Fredoje, Vilijampolėje (prie Nemuno ir Neries santakos), Žaliakalnyje (dab. P.Vileišio aikštė) ir Rokuose. Visos aikštės ir pagrindinis aerodromas buvo nedideli, apie 300 - 400 m ilgio ir pločio, todėl vokiečiai, nustūmę Rusijos kariuomenę ir 1915 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje užėmę Kauną, savajam aerodromui pasirinko erdvesnę vietą - lauką į vakarus nuo Veiverių plento. Pietiniame lauko krašte pastatytas 240x50x40 m dirižablio angaras, o šiaurinėje pusėje, prie Linksmadvario - du lėktuvų angarai, išlygintas maždaug 500x500 m laukas jiems kilti ir leistis.

1919 m. Aleksote pradėti formuoti aviacijos būriai, pirmą kartą į orą pakilo lėktuvai su lietuviškais skiriamaisiais ženklais, įsteigtos karo aviacijos dirbtuvės. 1919 m. kovo 12 d. savarankišką darbą pradėjo Karo aviacijos kuopa. Ši diena laikoma Lietuvos karo aviacijos gimtadieniu.

Pirmojo pasaulinio karo metais išplėtota lėktuvų pramonė gana greitai buvo pritaikyta ir civilinėms reikmėms. 1926 m. pradėtas aerodromo kilimo-tūpimo tako remontas. Iš Fredos dvaro nupirkta apie 70 ha žemės, aerodromo plotas padidintas iki 1000x1000 m, vėliau plotas padidėjo iki 1300x1300 m. Buvo nugriauti ir pastatyti nauji angarai, nutiesti nauji lėktuvų takai. Senieji angarai perleisti civilinei aviacijai. Taip greta karinės tvirtėjo ir civilinė aviacija. Pasiektas lygis buvo toks, kad ikikarinė Lietuva užsienio šalių buvo pripažinta kaip pakankamai stipri ir perspektyvi aviacijos valstybė. Tarpukario laikotarpiu Kauno Aleksoto oro uoste nuolat leisdavosi SSRS - Vokietijos bendrovės „Deruluft“, vėliau „Lufthansa“ lėktuvai, skraidę maršrutais Karaliaučius - Maskva, Berlynas - Maskva bei Karaliaučius - Leningradas.

1928 m. Aleksoto aerodrome atliktas pirmasis šuolis parašiutu. 1931 m. išbandytas pirmasis lietuviškas sklandytuvas, aviakonstruktorių Jurgio Dobkevičiaus bei Antano Gustaičio sukurti lėktuvai „Dobi“ ir „Anbo“, taip pat kitų konstruktorių sukurti lėktuvai.

1931 m. buvusiojo dirižablio angaro vietoje pastatytas Mokomosios eskadrilės angaras. Tarp Mokomosios ir kovos eskadrilių lėktuvų angarų pastatyta mūrinė fotolaboratorijos patalpa, o piečiau - eskadrilių pastatai. 1931 m. pastatyta pirmoji Lietuvoje civilinio oro susisiekimo stotis. Šiame pastate veikė muitinė, pasų kontrolė ir susisiekimo tvarkymo įstaigos.

1938 m. Susisiekimo ministerijos Orinio susisiekimo inspekcija tais pačiais metais įkurtoms „Lietuvos oro linijoms“ Anglijoje, „Percival Aircraft Ltd“ gamykloje, nupirko pirmuosius du šešiaviečius transporto lėktuvus. Tai buvo „Percival Q 6“ - žemasparniai, dviejų variklių, medinės konstrukcijos keleiviniai orlaiviai. Tuo metu jie laikyti vienais moderniausių.

1938 m. rugsėjo 1 d. lietuvių lakūnai per Amsterdamą ir Berlyną parskraidino pirmąjį lėktuvą į Kauną, o rugsėjo 3 d. surengtas inauguracinis skrydis į pajūrį. Pakrikštyti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardais, nuo rugsėjo 5 d. abu lėktuvai skraidė pirmąja Lietuvos civilinės aviacijos oro linija iš Kauno Aleksoto oro uosto į Palangą. 1938 - 1939 m. atlikta 216 reisų, kurių metu pervežti 764 keleiviai, 3546 kg bagažo ir 3476 kg pašto siuntų. 1939 - 1940 m. lėktuvai iš Aleksoto oro uosto skraidė ir į Rygą, gabendami keleivius bei oro paštą.

1940 m. birželio 16 d. Aleksoto aerodromą užėmė Raudonoji armija. Lietuvos karo aviacijos lėktuvų skrydžiai uždrausti, lakūnai suimti.

Antrojo pasaulinio karo metais, 1941 m. birželio 22 d., Luftvafė sunaikino sovietų lėktuvus. Dėl didelių nuostolių rusų aviacijos pulkas prarado kovingumą ir liepos 14 d. buvo pervestas į užnugarį performavimui.

1941 - 1944 m. vokiečiai aerodromą dar praplėtė, visiškai panaikindami Žagariškių kaimą. Įrengtas 800 m betoninis kilimo - tūpimo takas, ridenimo takai šalia tako ir pietiniai du ridenimo žiedai, ridenimo takas link šiaurinės aerodromo dalies. Pietinėje dalyje pastatyti 8 lėktuvų angarai.

1944 m. rugpjūčio 1 d. Raudonoji armija vėl užėmė Kauną. Atsitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino kilimo taką, ridenimo takus, sudegino medinius angarus. Aerodrome dislokuoti sovietiniai kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai. Šalia veikė civilinės aviacijos aerouostas. 1993 m. rugpjūčio 31 d. SSRS kariuomenė paliko aerodromą.

[taisyti] Nepriklausomybės metai

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 m. įkurta Kauno miesto savivaldybės viešoji įstaiga S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas. Dabar senajame oro uoste vyksta įvairios šventės, veikia aviacijos muziejus. Kasmet liepos mėnesį minima „Lituanicos“ skrydžio data. Čia įsikūrę motoskraidyklių, aviamodeliuotojų klubai, Kauno aeroklubas, oro uostu naudojasi KOP paieškos ir gelbėjimo tarnyba. 2000 m. lapkričio 17 d. aerodromo teritorijoje atidengtas memorialas karo aviacijos lakūnams atminti.