Ruoniniai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Pinnipedia | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Šiaurinis jūrų liūtas (Eumetopias jubatus) |
||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Ruoniniai (Pinnipedia) - plėšriųjų žinduolių (Carnivora) pobūris. Tai - plėšriųjų žinduolių atšaka, prisitaikiusi gyventi vandenyje, kilusi iš artimų lokiams protėvių. Turi pailgą, aptakų kūną bei trumpą uodegą. Po oda yra storas riebalų sluoksnis. Porinės galūnės, kurių alkūnės ir kelio sąnariai slypi po oda, virto plaukmenimis, todėl gyvūnai sunkiai juda sausuma. Pagrindiniai judėjimo vandenyje organai - užpakalinės galūnės, virtusios plačiais irklais. Priekinėmis galūnėmis vairuoja bei stabdo. Apvali galva ir didelės akys. Šnervės ir ausų landos nardant uždaromos. Kūnas apaugęs trumpų prigludusių plaukų grupėmis (po 4-20). Vienas iš tų plaukų būna labai ilgas ir storas, o kiti plonesni, garbanoti sudaro pavilnę, kuri ypač tanki naujagimių. Gerai išsivysčiusios vibrisos.
Dauguma rūšių turi 34 dantis, kitos - mažiau. Iltiniai dantys gali būti labai dideli, o skruostiniai dantys dažniausiai suvienodėję (kūgiški). Plaučiai didesni negu sausumos plėšriųjų žinduolių, be to ruonių kūne sąlygiškai daugiau kraujo, o raumenyse - mioglobino, prisijungiančio deguonį, dėl to ruoniai po vandeniu gali išbūti 15 min. ir ilgiau. Turi gerai išsivysčiusią uoslę ir klausą (kai kurie ruoniai vandenyje orientuojasi garsinės lokacijos dėka).
Minta įvairiu gyvūniniu maistu. Gana stambius, gerai išsivysčiusius jauniklius gimdo išlipę į krantą arba ant ledo. Dauguma ruonių yra vertingi versliniai žvėrys, medžiojasmi dėl kailio, odos, mėsos bei taukų.
Paplitę Atlanto ir Ramiojo vandenynų šaltuose ir vidutinio klimato vandenyse. Gyvena ir kai kuriuose ežeruose (Baikalo, Ladogos).
Pasaulyje yra 34 rūšys. Pagal šiuolaikinę klasifikaciją yra plėšriųjų žinduolių pobūris ir skirstomas į tris šeimas:
Šeima. Ausytieji ruoniai (Otariidae). Pasaulyje gyvena 7 gentys ir 14 rūšių.
- Šiaurinis jūrų lokys, arba kotikas (Callorhinus ursinus)
- Kergeleninis jūrų lokys (Arctocephalus gazella)
- Gvadelupinis jūrų lokys (Arctocephalus townsendi)
- Arctocephalus philippii
- Arctocephalus galapagoensis
- Pietų Afrikos jūrų lokys (Arctocephalus pusillus)
- Australinis jūrų lokys (Arctocephalus forsteri)
- Subtropinis jūrų lokys (Arctocephalus tropicalis)
- Pietų Amerikos jūrų lokys (Arctocephalus australis)
- Šiaurinis jūrų liūtas (Eumetopias jubatus). Pav.
- Kaliforninis jūrų liūtas (Zalophus californianus)
- Pietinis jūrų liūtas (Otaria flavescens)
- Australinis jūrų liūtas (Neophoca cinerea)
- Naujosios Zelandijos jūrų liūtas (Phocarctos hookeri)
Šeima. Tikrieji ruoniai (Phocidae). Žinoma 10 genčių, 19 rūšių.
- Monachus schauinslandi
- Viduržemio jūros ruonis vienuolis (Monachus monachus)
- Monachus tropicalis
- Šiaurinis jūrų dramblys (Mirounga angustirostris)
- Pietinis jūrų dramblys (Mirounga leonina)
- Krabaėdis ruonis (Lobodon carcinophagus)
- Vedelio ruonis (Leptonychotes weddellii)
- Jūrų leopardas (Hydrurga leptonyx)
- Roso ruonis (Ommatophoca rossi)
- Jūrų kiškis (Erignathus barbatus)
- Paprastasis ruonis, arba jūros šuo (Phoca vitulina)
- Dėmėtasis ruonis (Phoca largha)
- Žieduotasis ruonis (Phoca hispida)
- Baikalinis ruonis (Phoca sibirica)
- Kaspinis ruonis (Phoca caspica)
- Dryžuotasis ruonis (Phoca fasciata)
- Grenlandinis ruonis (Pagophilus groenlandicus)
- Pilkasis ruonis, arba ilgasnukis ruonis (Halichoerus grypus)
- Pūsliasnukis ruonis (Cystophora cristata)
Šeima. Vėpliniai (Odobenidae). Vienintelė rūšis.
- Vėplys (Odobenus rosmarus)
