Racionalizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Racionalizmas (lot. ratio — protas)
- Epistemologijos kryptis, laikanti protą autonomišku, galinčiu pažinti tikrovę nepriklausomai nuo patyrimo. Priešingybė — empirizmas, kurio požiūriu pažinime svarbiausias patyrimas. Svarbiausi racionalizmo atstovai: Renė Dekartas, Baruchas Spinoza, Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas.
- Pažiūra, laikanti pažinimą racionaliu, nepriklausomu nuo tikėjimo, tradicijų, dogmų.
- XX amžiaus I pusės moderniosios architektūros krypčių (funkcionalizmo, konstruktyvizmo) stilistinės tendencijos: paprastų, konstruktyvių, funkciškai tikslingų architektūrinių formų, taisyklingo ir racionalaus planavimo akcentavimas ir industrinės statybos būdų bei naujų statybinių medžiagų naudojimas.
 |
Šis filosofinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
