Plazminė membrana
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Plazminė membrana, citolema, plazmolema - prokariotų ir eukariotų ląstelių dengiantis sluoksnis, reguliuojantis molekulių srautą į ląstelės vidų ir iš jos. Sudaryta iš fosfolipidų dvisluoksnio su įsiterpusiais į jį baltymais. Fosfolipidų hidrofilinės (polinės) galvutės nukreiptos į ląstelės vidaus ir išorės skysčius, o hidrofobinės (nepolinės) uodegėlės - į membranos vidų, t.y. atsuktos vienos į kitas.
Plazminėje membranoje, be fosfolipidų, yra dar glikolipidų ir cholesterolio. Glikolipidai atlieka apsauginę ir kt. funkcijas, cholesterolis - mažina membranos pralaidumą.
[taisyti] Plazminės membranos funkcijos
- Svarbiausia plazminės membranos funkcija - selektyvus įvairių medžiagų pralaidumas.
Molekulių srautai į ląstelę ir iš jos būna kelių tipų:
-
- Difuzija ir jos atmaina osmosas
- Egzocitozė
- Endocitozė, fagocitozė
- Pinocitozė
- Atskiria ląstelės turinį nuo ją supančios aplinkos.
| Ląstelės organoidai |
|
Akrosoma - Blakstienėlė/Žiuželis - Branduolys - Centrosoma - Endoplazminis tinklas - Goldžio kompleksas - Ląstelės sienelė - Lizosomos - Mitochondrijos - Peroksisomos - Plastidės - Plazminė membrana - Ribosomos - Centriolės - Vakuolės |
