Pegasas (astronomija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pegasas (Pegasus, Peg) - 7-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio žvaigždynas. Lietuvoje matomas rudenį. Žvaigždynas žinomas nuo seniausių laikų (aprašytas dar Ptolemėjaus), danguje lengvai randamas pagal būdingą beveik taisyklingą kvadratą. Lietuviški pavadinimai - Stalas (rečiau - Bažnyčia), arabai iki šiol vadina Didžiuoju Žirgu.
[taisyti] Mitologija
- Pegasas graikų mitologijoje - sparnuotas žirgas, gimęs iš jūros putos ir Medūzos kraujo lašų.
- Viduramžiais nesėkmingai buvo bandyta žvaigždyną pavadinti Bažnyčia.
[taisyti] Ryškiausios žvaigždės
- Markabas - α Peg 2m,49
- Šeatas - β Peg 2m,42
- Algeniba - γ Peg 2m,83
- Alferacas arba Sirachas - δ Peg 2m,06 (ši žvaigždė priklauso Andromedos žvaigždynui)
- Enifas - ε Peg 2m,38
- Homamas - ζ Peg 3m,41
- Mataras - η Peg 2m,93
[taisyti] Kiti objektai
- Kamuolinis spiečius M 15;
- Meteoritų srautas pegasidai;
- Penkų (ar daugiau) sąveikaujančių galaktikų spiečius Stefano kvintetas.
- 51 Peg - pirmoji Saulės tipo žvaigždė, kurioje rasta planeta.
