Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pajevonių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, - Vilkaviškio vyskupija, Vilkaviškio dekanatas.
Stovi Vilkaviškio rajone, Pajevonio kaime, 11 km į pietus nuo Virbalio, prie kelio į Vištytį. Akmenų ir plytų mūro. Pastatyta 1928 m., turi neoklasicizmo bruožų.
[taisyti] Istorija
Pajevonyje 1586 m. pastatytai bažnyčiai skirta 9 valakai žemės.
1600 m. dar duota 12. Iš jų sudarytas Salicininkų dvarelis, kurį iki 1797 m. valdė klebonas.
1674 m. minima apleista medinė bažnyčia.
1736 m. pastatyta nauja. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. 1842 m. pastatyta šiaudais dengta mūrinė bažnyčia.
1875 m. pristatytos 2 koplyčios ir frontonas su 2 bokštais. Klebonas Tomas Senkus (1817 - 1901) už raginimą dalyvauti sukilime 1863 m. ištremtas į Vologdos guberniją.
1871 m. jam leista grįžti į Kuršą, 1884 m. - į Lietuvą. Iki 1886 m. suburtas bažnytinis choras, giedojęs lietuviškai.
1914 m. Vokietijos kareiviai bažnyčią susprogdino. Liko apirusios sienos ir dalis bokšto. Kunigo M. Sakavičiaus rūpesčiu 1928 m. bažnyčia atstatyta, panaši į sugriautąją.
1944 m. rugsėjo 1 d. traukdamasi Vokietijos kariuomenė susprogdino bažnyčios bokštus. Klebonas Vincas Jalinskas (Pajevonyje iki 1983 m.) 1968 m. bažnyčią atstatė. Vietoj bokštų pastatytas portikas. Bažnyčios remontui aukojo ir JAV lietuviai.
[taisyti] Architektūra
Po remonto bažnyčia įgavo neoklasicizmo bruožų. Ji stačiakampio plano, su portiku, apside ir bokšteliu. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Vidurinė dengta kryžminiais skliautais. Šventorius aptvertas. Į jį veda platūs akmeniniai laiptai.
