Pėstininkas (šachmatai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pėstininkas - silpniausia šachmatų figūra. Žaidėjai pradeda partiją turėdami po 8 pėstininkus. Algebriniu žymėjimu, baltųjų pėstininkai išdėstyti antroje linijoje a2, b2, c2, ..., h2, juodųjų septintoje - a7, b7, c7, ..., h7.
Pėstininkas gali eiti tik į priekį per vieną langelį arba, būdamas pradinėje padėtyje, gali per du langelius slinkti į priekį. Priešininko figūrėlės kirtimas yra kitoks nei kitų figūrų - eidamas tiesiai jis negali kirsti. Pėstininkas gali kirsti priešininko figūras, esančias vienu langeliu toliau į dešinę arba į kairę. Galimas ir prasilenkiantis kirtimas (tarpt. en passant). Toks kirtimas galimas tik tada, kai varžovas prieš tai padarytame ėjime paėjo iš pradinės padėties per du langelius. Paveiksliuke toks kirtimas vaizdžiai pademonstruotas. Pėstininkai gali eiti tik į priekį.
Kirsdamas pėstininkas iškrypsta iš tiesaus kelio į gretimą vertikalę ir toliau žygiuoja nauja vertikale.
Pasiekus paskutinę gulstinę vietoj pėstininko galima uždėti bet kokią savos spalvos figūrą (valdovę, bokštą, žirgą arba rikį). Karaliaus statyti arba nieko nekeisti negalima.
Pėstininkų išdėstymo struktūra geriausia atspindi žaidimo strategiją. Jų ėjimai, struktūra ir grupavimas debiutuose yra ypač svarbūs.