Oželis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Oželis (lot. tragus) - šikšnosparnių ausų angos priekyje esanti vertikali odos atauga. Oželio forma yra svarbus rūšies nustatymo požymis.
- Natererio pelėausio - oželis ilgesnis kaip pusė ausies;
- Kūdrinio pelėausio - oželis trumpesnis negu pusė ausies, visas beveik vienodo pločio, jo viršūnė apvali;
- Ūsuotojo pelėausio - oželis ilgesnis kaip pusė ausies, jo viršūnė nusmailėjusi;
- Vandeninio pelėausio - oželis maždaug pusės ausies ilgio, į viršūnę siaurėjantis;
- Dvispalvio plikšnio - oželis trumpas, jo viršutinė dalis platesnė už pamatą;
- Šiaurinio šikšnio - oželis bukas, storiausia jo vidurinė dalis;
- Vėlyvojo šikšnio - oželis trumpesnis kaip pusė ausies, plačiausia jo vidurinė dalis;
- Šikšniuko nykštuko - oželis plačiausias prie pamato arba vdurinėje dalyje. Jo vidinis kraštas įlinkęs, o išorinis išlinkęs;
- Rudojo nakvišos - oželio viršutinė dalis plati, apatinė siaura;
- Rudojo ausylio - oželis tiesus, į viršūnę smailėjantis, nesiekia ausies vidurio.
