Niue

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Niujė (angl. Niue) - tai koralinė sala pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Polinezijoje, kartais yra vadinama „Polinezijos uola“. Nors valdoma nepriklausomai, Niujė yra laisvoje sąjungoje su Naująja Zelandija ir dažnai laikoma pastarosios teritorija. Niujė yra 2400 km į šiaurės rytus nuo Naujosios Zelandijos, trikampyje tarp Tongos, Samoa ir Kuko salų.

Niue

	Nėra
(Detaliau)

Valstybinė kalba

Niujės kalba, anglų kalba

Sostinė

Alofis

Valdovas

Elžbieta II

Plotas
- Iš viso
- % vandens

260 km²
0%

Gyventojų
- Iš viso (2003)
- Tankumas

2,145
8/km²

Valiuta

Naujosios Zelandijos doleris

Laiko juosta

UTC -11

Interneto kodas

.nu

[taisyti] Istorija

1774 metais Dž. Kukas pamatė Niujės salą, tačiau joje neišsilaipino, ir pavadino ją laukine sala (Savage Island). 1846 m. į salą atvyko Londono misionierių draugija. XIX a. antrojoje pusėje sala tapo Britanijos protektoratu, bet 1901 m. salą užėmė Naujoji Zelandija. 1974 m. Naujosios Zelandijos parlamentas suteikė Niujei savivaldą.

[taisyti] Politinė sistema

Pagal Niujės konstitucinį aktą, priimtą 1974 m., šalies vadovai yra Naujosios Zelandijos vadovai, t.y. Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir Naujosios Zelandijos general-gubernatorius. Praktiškai, valdžią kontroliuoja ministrų kabinetas - Niujės premjeras ir trys kiti ministrai. Visi ministrai priklauso Niujės asamblėjai - įstatymų leidybos organui.

Asamblėją sudaro 20 demokratiškai renkamų narių: 14 renkami atskirai kaimų bendruomenėse, o likę 6 yra renkami po vieną iš keleto benduromenių. Rinkėjai privalo turėti Naujosios Zelandijos pilietybę, gyventi Niujės saloje bent 3 mėnesius, o kandidatai - bent 12 mėnesių. Asamblėjos pirmininkas renkamas iš asamblėjos narių.

[taisyti] Geografija

Niujė yra Ramiojo vandenyno pietuose, į rytus nuo Tongos. Sala yra 19° pietų platumos ir 170° vakarų ilgumos. Tai yra viena didžiausių koralinių salų. Koraliniai rifai apsupa salą.