Nadine Gordimer
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nadine Gordimer (g. 1923 m. lapkričio 20 d.) - Pietų Afrikos respublikos rašytoja.
Nadine Gordimer gimė 1923 m. lapkričio 20 d. Springse, Transvalyje (Pietų Afrikos respublika). Baigusi mokyklą moterų vienuolyne, ji mokslus tęsė Vitvatersrando universitete. Rašyti pradėjo dešimties, o penkiolikos metų išspausdino savo novelę "Vėl ateiti rytoj" žurnale „Forum“ .
Nadine Gordimer - viena žymiausių Pietų Afrikos rašytojų. Savo kūriniuose daugiausia dėmesio skyrė apartheido sistemai, jos pragaištingam poveikiui ir baltiesiems, ir juodiesiems (romanai "Svetimšalių žemė", 1958 m., "Garbės svečias", 1970 m.) Rašytojos meninė kalba paprasta, sentimentali. Kūriniuose ji siūlo išeitį iš susidariusios situacijos - vaduotis iš provincialaus ribotumo. Kova už žmogaus teises ir laisves rašytoją labai išgarsino. Netrukus ji gavo Nelės Sachs bei "Grand Aigle d'Or" premijas, o 1991 m. - literatūros Nobelio premiją.
