Musiniai dvisparniai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Brachycera | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Mėsinė musė (Sarcophaga carnaria) |
||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Musiniai dvisparniai (lot. Brachycera) - dvisparnių (Diptera) būrio vabzdžių pobūris, kuriam priklauso į muses panašūs dvisparniai.
Jų antenos trumpos, trinarės. Pilvelis trumpas, susideda iš 5-8 segmentų. Paprastai turi tik vieną porą sparnų, antroji virtusi dūzgiais. Lervos be galvos ir be kojų. Lėliukės vadinamos puparijais. Entomologai tam pačiam dvisparnių būriui priskiria ir uodus.
Musės turi gerai išvystytas akis, neretai užtikrinančias tobulą trimatį regėjimą. Akys yra facetinės, sudarytos iš daugelio atskirai vaizdą fokusuojančių segmentų.
Kai kurios rūšys turi ir labai gerą klausą. Skonio organai yra kojų letenėlese. Burnos aparatas laižomasis.
Naminė musė (Musca domestica) gyvena tvartuose, savartynuose, visur, kur yra antisanitarinės salygos. Šių vabzdžių vystymasis yra nepilno kitimo. Kai temperatūra yra virš 20 laipsnių, vabzdžiai iš kiaušinėlių išsivysto per tris savaites.
Musės žmogaus aplinkoje labai paplitę ir gali pernešti rimtas ligas, todėl jos naikinamos.
 Naminės musės letenėlė |
 Musės lerva |
 Musės sudėtinė akis |
[taisyti] Nauda
- Kadangi musės sparčiai dauginasi ir nereikalauja daug vietos bei maisto, mokslininkai nuo seno naudoja jas įvairiems tyrimams. Tiriant vaisinės muselės paveldimumą buvo atrastos chromosomos. Tai pavyko nagrinėjant paveldėjimo dėsnius ir dar neturint galimybės chromosomas stebėti tiesiogai. Mokslinikai šias museles augina mėgintuvėliuose ir maitina marmeladu;
- Musių lervos daug padeda kriminaliniuose tyrimuose. Pagal lavone rastų lervų išsivystymo stadiją galima gana tiksliai pasakyti mirties datą, o pagal rūšį - spėti ir mirties vietą;
- Musių lervos tebenaudojamos žaizdoms gydyti;
- Komerciniu būdu taip pat auginamos ir parduodamos musių lervos. Jos yra geras masalas žvejybai.
