Megalitinė architektūra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Megalitinė architektūra - priešistoriniai statiniai, sukurti neolito ir bronzos a. laikotarpiu, suręsti iš didelių akmenų, sveriančių po kelias tonas. Pavadinimas kilęs iš graikiškų žodžių mega - didelis, lithos - akmuo.
Megalitinei architektūrai priskiriami megalitiniai kapai - pilkapiai, dolmenai; pavieniai vertikaliai įkasti į žemę (nuo 1 m. iki 21 m. aukščio) akmenys - menhyrai bei kromlechai - ratu sustatyti akmenys, ant kurių horizontaliai uždėti skersiniai akmenys.
Žinomiausias kromlechas - Stounhendžas Anglijoje. Megalitinė architektūra buvo paplitusi Europoje ir kai kuriose Azijos šalyse.
 |
Šis straipsnis apie meną yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
