Martynas Sederevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Martynas Sederevičius (1829 m. lapkričio 9 d. Lukšiuose - 1907 m. kovo 7 d. Sudarge) – kunigas, religinių raštų leidėjas, vertėjas, knygnešys, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius.

[taisyti] Biografija

Tėvai - pasiturintys ūkininkai (apie 63 ha). Tėvas vaikystėje šiek tiek pamokė lietuviško rašto.

Baigęs Lukšių kunigo A. Tatarės įsteigtą parapinę mokyklą, toliau mokėsi Marijampolės keturklasėje mokykloje. Baigusį mokyklą Martyną Sederevičių pradėjo globoti pusbrolis kunigas Antanas Martynaitis (Marcinskis), tuo metu dirbęs Varšuvos vyskupijoje.

Išvykęs pas pusbrolį į Varšuvą ir dar šiek tiek pasimokęs, 1855 m. įstojo į Varšuvos kunigų seminariją. Po keleto metų persikėlė į Seinų kunigų seminariją. 1858 m. lapkričio 27 d. vyskupas Motiejus Valančius įšventino į kunigus, kviesdamas talkinti dorinimo, švietimo ir blaivinimo darbe.

1858 - 1863 m. - Alvito vikaras. Čia gyvendamas nuvykdavo į Eitkūnus, kur susipažino su ūkininkais lietuviais. 1863 m. sukilimo metais slapstėsi Žemaitijoje. Čia susipažino su policijos nuovados, kurios teritorijoje slapstėsi, viršininku Serafinu Kušeliausku. Ši pažintis M. Sederevičiui vėliau turėjo labai didelės reikšmės.

Grįžęs į Užnemunę vikaravo Griškabūdyje, Liudvinave ir Šakiuose. Ragino žmones mokyti savo vaikus lietuviškai, mokydavo juos pats, surasdavo daraktorius.

1873 m. paskirtas Sudargo klebonu. Patogi geografinė padėtis (parapija ribojosi su Mažaja Lietuva) leido atsiskleisti jo, kaip religinių raštų kūrėjo, vertėjo, leidėjo ir platintojo, talentui. Martyno Sederevičiaus suburta organizacija tęsė tuo metu jau likviduotos vyskupo Motiejaus Valančiaus organizacijos darbą, apimdama visą Užnemunę ir didelę dalį Žemaitijos. Literatūriniam darbui pasitelkė vertėjų, kalbos žinovų, perrašinėtojų. Iš Tytuvėnų atvyko Serafinas Kušeliauskas, įtraukė eigulį J. Antanavičių ir kitus.

Leido ir platino tik religinio turinio spaudinius. Parengė ir išleido apie 30 knygelių ir maldaknygių. Jų platinimą laikydamas ypač svarbiu reikalu, pats tapo knygnešiu, subūrė ir išugdė daug padėjėjų (brolio sūnus Vincas Siderevičius, A.Baltrušaitis, P. Pučiliauskas, J. Žemaitaitis ir dešimtys kitų). Talkino kunigai, apsišvietę ūkininkai, vietos inteligentai. Pats važinėdavo vežimu, kuriame buvo pasidirbdinęs dvigubą dugninę. Keliaudavo daugiausia naktimis po tolimiausias parapijas Suvalkijoje ir Žemaitijoje, nuveždavo knygų į Seinų kunigų seminariją, Kauną ir kt.

Buvo drąsus ir kartu atsargus, ištvermingas ir sumanus knygnešys. Mokėdavo panaudoti caro valdininkų silpnybes, jų polinkį į alkoholį. Už pinigus padėdavo pernešti per sieną spaudinius ir muitininkai. Atvykusius daryti kratų gausiai pavaišindavo, todėl ir knygų nė karto nebuvo radę ir pats nebuvo areštuotas. Kaip ir ankstesnėse parapijose, rūpinosi vaikų mokymu, gabesnius siųsdavo mokytis amato. Turtų nesusikrovė, viską išleisdavo knygų spausdinimui ir platinimui.

[taisyti] Atmintinos vietos ir paminklai

Kapas ir antkapinis paminklas Sudargo kapinėse, pastatytas 1932 m. (paminklo autorius D. Ruseckas. Kaunas). Antkapio įrašas: „Knygnešių tėvas kun. Martynas Sederevičius (1829.Xl.9-1907.III. 7)“.

Pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.