Magelano sąsiauris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Magelano sąsiauris yra tarp Pietų Amerikos žemyno ir Ugnies Žemės salyno. Sąsiauris jungia Atlantą su Ramiuoju vandenynu.
1520 m. sąsiaurį atrado ir pirmasis jį perplaukė F. Magelanas. Nuo 1843 m. kovo 23 d. sąsiauris ir aplinkinė teritorija priklauso Čilei.
Sąsiaurio ilgis yra apie 550 km, mažiausias plotis 3,3 km, didžiausias gylis 1170 m, mažiausias gylis farvateryje 31 m. Sąsiauryje daug povandeninių uolų, seklumų; pučia stiprūs vakarų vėjai. Potvynių srovių greitis siekia iki 25 km/h.
Iki 1914, kai buvo užbaigta Panamos kanalo statyba, Magelano sąsiauris praktiškai buvo vienintelis saugus kelias iš Atlanto patekti į Ramujį vandenyną. Vis dėlto šis kelias laikomas nelabai patogiu dėl atšiauraus klimato ir sąsiaurio siaurumo.