Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos Konstitucinis teismas - konstitucinės kontrolės institucija, kuri sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, garantuodama Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą. Konstitucinis teismas, turi išimtinę teisę aiškinti Konstitucijos principus ir normas
[taisyti] Konstitucinio teismo sudarymo tvarka
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Kas treji metai Teismas atnaujinamas vienu trečdaliu. Teisėjus skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą. Šiuo metu (2006 m) Konstitucinio teismo teisėjai yra: Egidijus Kūris (pirmininkas), Kęstutis Lapinskas, Ramutė Ruškytė, Toma Birmontienė, Stasys Stačiokas, Vytautas Sinkevičius, Zenonas Namavičius, Armanas Abramavičius ir Romualdas Kęstutis Urbaitis
[taisyti] Konstitucinio Teismo kompetencija
Konstitucinis teismas LR Konstitucijos bei Konstitucinio Teismo įstatymo numatytais atvejais priima nutarimus bei teikia išvadas. Nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi erga omnes. Išvados yra patariamojo pobūdžio. Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas ir priima nutarimus dėl:
- įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
- Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams;
- Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.
Teisės aktas gali prieštarauti Konstitucijai dėl normų turinio, reguliavimo apimties, formos ar priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarkos. Konstitucinis Teismas teikia išvadas:
- ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;
- ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;
- ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;
- ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
[taisyti] Kreipimosi į Konstitucinį teismą teisė
Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą turi:
- dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
- dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
- dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.
Prašyti Konstitucinio Teismo išvados visais Teismo kompetencijai priskirtais klausimais gali Seimas. Prezidentas gali prašyti išvados dėl Seimo narių rinkimų ir tarptautinių sutarčių.
Šiuo metu (2006 m) Lietuva yra viena nedaugelio pasaulio valstybių, kuriose į Konstitucinį teismą neturi teisės sava iniciatyva kreiptis paprasti piliečiai.
