Juodoji rinka
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juodoji rinka — ūkinė veikla, slepiama nuo mokesčių.
[taisyti] Pagrindinės atsiradimo priežastys
Per dideli mokesčiai. Laikoma, kad jei mokesčiai didesni kaip 1/3 nuo pelno pradeda vystytis šešėlinė ekonomika. Mokesčiai gali būti didesni siekiant sumažinti kai kurių prekių (pavyzdžiui, alkoholio, tabako) naudojimą ar apsaugoti valstybės rinką nuo pigesnių importuojamų prekių. Mokesčiai gali būti pakelti padidėjusioms valstybės išlaidoms padengti (neprotingi projektai, dideli valstybinio sektoriaus atlyginimai ir pan).
Silpna mokesčių surinkimo kontrolė atsiranda mažose įmonėse, kur dirba keli ar net vienas darbuotojas, ypač jei mažmeniškai parduodamos prekės ar teikiamos paslaugos. Čia labai lengva nuslėpti apyvartą. Dėl šios priežasties atsiradusią šešėlinę ekonomiką kovojama apmokestinant visus asmenis vienodu mokesčių diferencijuojant atsižvelgus į jų veiklos rūšį, neįgalumą, amžių. Asmuo norintis vykdyti ūkinę veiklą turi išpirkti verslo liudijimą.
Valstybėje uždrausta veikla atsiranda kuomet valstybė uždraudžią verstis kokia nors veikla ar prekiauti kokiomis tai prekėmis: lošimai, prostitucija, narkotikų prekyba, prekyba ekologinių reikalavimų neatitinkančiomis prekėmis, prekyba prekėmis valstybės, kuriai taikoma blokada ir pan.
Valstybės prekybos ar kainų kontrolė dėl vienų ar kitų priežasčių valstybė pradeda kontroliuoti kainas ar prekybą, dažniausiai ribodama kainų augimą. Esant infliacijai ir neaugant kainoms didėja prekių vartojimas, o įmonės stengiasi jų negaminti, todėl atsiranda prekių trūkumas. Stabiliose ir nereguliuojamą ekonomiką turinčiose valstybėse dažniausiai spaudoje aptariami bilietų į teatrus ir varžybas perpardavinėtojai. Kartais jų trūkumas sudaromas dirbtinai siekiant bilietus parduoti juodojoje rinkoje.
Juodosios rinkos atsiradimą ir lygį taip pat sąlygoja ir žmonių požiūris į mokesčių mokėjimą. Yra laikoma, kad Lietuvoje juodoji rinka sudaro nuo 5 iki 10 nuošimčių nuo visos ekonomikos.
