Ivanas (bomba)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ivanas (rus. Иван) buvo didžiausios kada nors susprogdintos atominės bombos kodinis pavadinimas. Bombą 1961 m. pagamino ir susprogdino Tarybų Sąjunga. Įvairioje literatūroje ji taip pat vadinama „Caro bomba“ (rus. Царь-бомба), nors TSRS oficialiai laikėsi antimonarchistinio požiūrio ir taip bombos greičiausiai nevadino.
Pagal pradinį planą pagaminta bomba būtų buvusi net 100 megatonų galingumo, tačiau ji būtų radiacija užteršusi didžiulį pačios Tarybų Sąjungos plotą. Siekiant sumažinti užterštumą, bombos konstrukcija buvo pakeista, dalį branduolinio užtaiso pakeičiant švinu. Bombos galingumas sumažėjo iki maždaug 50 megatonų, tačiau šis sprogimas vis viena laikomas pavykusiais 100 megatonų galios ginklo bandymais. Labai greitai (vos per 14 savaičių) pagaminta bomba svėrė 27 tonas.
Turinys |
[taisyti] Bombonešis
Būdama 8 metrų ilgio ir 2 metrų skersmens, ši bomba vos tilpo į didžiausią to meto bombonešį Tu-95, sudarydama apie 15% jo pakilimo masės. Lėktuvą teko dalinai išmontuoti (nuimti kai kuriuos kuro bakus). Lėktuvas šiai misijai buvo pradėtas rengti dar 1955 metais, paskui (pertraukos šaltąjame kare metu) kurį laiką buvo naudojamas mokymui ir net oficialiai nelaikomas kovine mašina. Tikrinant jo galimybes, buvo numestas bombos maketas.
Tačiau 1961 metais, vėl parasidėjus šaltajam karui, lėktuve skubiai buvo pakeistos visos bombos numetimo elektronikos jungtys ir nuimtos krovinių skyriaus durys, nes tikroji bomba pasirodė esanti didesnė nei prieš tai numestas maketas. Kad bombą nešęs lėktuvas spėtų pasitraukti iš pavojingos 45 km spindulio sprogimo zonos, bomba buvo išmesta maždaug dešimties kilometrų aukštyje su parašiutu (vien parašiutas svėrė 800 kg). Barometriniai davikliai ją susprogdino keturių kilometrų aukštyje.
[taisyti] Sprogimas
Sprogimas įvyko 1961 m. spalio 30 d. 11:32 73.85° N 54.50° E virš Naujosios Žemės (tarp Karos ir Laptevų jūrų) ir buvo matomas maždaug 1000 kilometrų spinduliu. Liepsnos kamuolio skersmuo siekė 8 kilometrus. Šiluminis smūgis galėjo sukelti trečio laipsnio nudegimą 100 km spinduliu, pastatų sunaikinimo zona siekė 120 km, šviesos žybsnis būtų apakinęs 220 km spinduliu. Branduolinio sprogimo grybo aukštis siekė 60 km. Sprogimas išdaužė langus Suomijos namuose.
Nors bomba sprogo aukštai ore, seisminio smūgio banga Žemę apėjo mažiausiai 3 kartus. Bombos galia 39 nanosekundes trukusios branduolinės reakcijos metu prilygo vienam procentui Saulės spinduliuojamos galios. Sprogimo vietos nuotraukose žemė buvo taip nušluota ir sulyginta, jog paviršius priminė ledo čiuožyklą. Vienas bombos autorių, Andrejus Sacharovas, buvo tiek sukrėstas šio sprogimo galios, jog vėliau tapo disidentu.
[taisyti] Tinkamumas mūšiui
Teigiama, jog ši bomba buvo pernelyg griozdiška nugabenti ją kur reikia realiomis mūšio sąlygomis ir pernelyg galinga ir naikinanti, jog tiktų naudoti tikrame kare. Bombonešis su tokiu kroviniu nebūtų galėjęs pasiekti Amerikos, kur visgi buvo trys miestai (Niujorkas, Čikaga ir Los Andželas), verti naikinti tokiu ginklu. Panaudoti bombą kur nors Europoje reiškė tiesiogiai atakuoti daugumą puolamos šalies gyventojų. Todėl kai kurie šaltiniai netgi kelia abejones, ar susprogdintą įrenginį apskritai galima vadinti ginklu.
Bomba pirmiausia buvo pagaminta ir susprogdinta propagandiniais tikslais, parodant galią ir kartu perspėjant jog buvo galima pagaminti ir 100 megatonų užtaisą. Nėra duomenų, jog kada nors būtų buvusi pagaminta antra panašaus dydžio bomba.
[taisyti] Sprogimo galia
Pagal fizikos formules apskaičiuota bombos galia buvo lygi 50 megatonų, ir daugumoje rusiškų šaltinių minimas būtent šis skaičius. Tačiau matavimo prietaisų užfiksuotas sprogimo stiprumas yra didesnis, 57 megatonos. Kodėl sprogimas buvo galingesnis, prieinamuose šaltiniuose nėra paaiškinta. Kitas panašus atvejis yra amerikiečių 1954 m. Bikini atole susprogdintas Castle Bravo įrenginys, kurio sprogimo galia beveik dukart viršijo teoriškai apskaičiuotąją ir siekė 15 megatonų. Tai galingiausias kada nors Amerikos susprogdintas užtaisas, nors buvo pagaminta (nesusprogdinta) ir 25 megatonų galingumo bomba (B41). Castle Bravo įrenginio stipresnio nei tikėtasi sprogimo priežastys yra žinomos (vyko fizikų nenumatytos branduolinės reakcijos).
„Ivanas“ yra galingiausias kada nors sprogęs įrenginys.
[taisyti] Literatūra
- Vitaly I. Khalturin, Tatyana G. Rautian, Paul G. Richards and William S. Leith (2005). A Review of Nuclear Testing by the Soviet Union at Novaya Zemlya, 1955-1990. Science and Global Security, 13:1–42.
- The Tsar Bomba ("King of Bombs")
