Iranėnų kalbos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Iranėnų kalbos - indoeuropiečių šeimos indo-iranėnų kalbų šakos kalbos. Šiomis kalbomis daugiausia kalbama Irane, Afganistane ir Pakistane bei kaimyninėse šalyse, taip pat emigrantų bendruomenėse kitose šalyse.
[taisyti] Klasifikacija
- Vakarų iranėnų
- Pietvakarių
- Persų kalba, Dari ir tadžikų kalba (dažnai laikomos vienos kalbos variantais), taip pat senoji persų ir vidurinė persų kalbos
- Tatų kalba (vartojama Dagestane; taip pat kalnų žydų kalba)
- Šiaurės vakarų
- Kurdų kalba ir jos tarmės
- Partų kalba (išnykusi)
- Medų kalba (išnykusi)
- Gilianiečių kalba
- Beludžių kalba
- Talyšų kalba
- Pietvakarių
- Rytų iranėnų
- Šiaurės rytų
- Avesta (išnykusi)
- Chorezmo kalba (išnykusi)
- Baktrų kalba (išnykusi)
- Sogdų kalba (išnykusi) ir iš jos kilusi jagnobų kalba
- Skitų, sarmatų, alanų kalbos (išnykusios) ir iš jų kilusi osetinų kalba
- Pietryčių
- Puštūnų kalba (Afganistane vadinama afganų kalba), sakų kalba (išnykusi)
- Pamyro kalbos (kartais klaidingai vadinamos kalnų tadžikų arba Pamyro tadžikų kalbomis)
- Šiaurės rytų
 |
Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
