Huanghe

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Geltonoji upė (Huanghe)
Chvangchė ties Lanžou
Ilgis	5464 km
Baseino plotas	752 000 km²
Vidutinis debitas	2571 m³/s
Ištakos	Qinghai provincija (Kinija)
Žiotys	Geltonoji jūra
Šalys	Kinijos Liaudies Respublika

Huanghe, Chvangchė arba Geltonoji upė (kiniškai: 黃河; pinyin: Huánghé) - antroji pagal ilgį Kinijos upė (4700 km).

Upės ištakos - Kunluno kalnyne, Činghai provincijoje.

[taisyti] Geografija

Upė teka per devynias KLR provincijas (arba autonominius vienetus): Činghai, Sičuaną, Gansu, Ningsia, Vidinę Mongolija, Šensi, Šansi, Henaną ir Šandongą. Geltonosios upės žiotys yra Šandonge, Donginge (Dongying).

Provincijų Hebei ir Henan pavadinimai tiesiogiai susiję su Huanghe: jie reiškia atitinkamai "į šiaurę" ir "į pietus nuo upės".

Didžiausi palei Huanghe išsidėstę miestai: Landžou (Lanzhou), Uhai (Uhai), Baotou, Kaifengas, Dzinanas (Jinan).

[taisyti] Upė

Geltonoji upė Kinijoje vadinta ir "Kinijos pasididžiavimu" (Zhōngguó de Jiāoào), ir "Kinijos sielvartu" (Zhōngguó de Tòng). Nuo 602 m. pr. m. e. upė bent penkis kartus smarkiai keitė savo vagą, pylimus pralaužė daugiau nei 1500 kartų. 1194 m. pakitus vagai Huai upės drenažo sistema buvo išvesta iš rikiuotės artimiausiems 700 metų. Geltonosios upės dumblas užkimšo Huai žiotis, tūkstančiai žmonių neteko savo namų. Dabartine vaga upė ėmė tekėti 1897 m., paskutinis didelis pasikeitimas buvo 1855 m.

Upė yra geltonos spalvos, nes plukdo daug smulkaus aleurito iš Liosinio plato. Šimtmečius plukdytos sąnašos lėmė tai, kad upė teka aukščiau nei aplinkinės dirbamos žemės, ir jos potvyniai labai pavojingi. Per Huanghe potvynius žūdavo daugybė žmonių: 1887 m. - 900 000-2 000 000 aukų, 1931 m. - 1 000 000-3 700 000 aukų.

Kartais Geltonoji upė poetiškai pavadinama Džou Liu (Zhuo Liu 濁流) - "Purvinąja Srove". Kinai turi posakį "kai Geltonoji upė bus skaidri", kuris reiškia tą patį kaip "kai lazda sužaliuos".