Hebridai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hebridai, Hebridų salos (angl. Hebrides) - salynas Atlanto vandenyne, Britų salose, prie vakarinių Škotijos krantų. Įeina į JK sudėtį. Sudaro apie 500 salų padaintų į dvi grupes:
- Vidiniai Hebridai - Skajus, Mulas, Islajus, Jura, Stafa ir Mažosios salos,
- Išoriniai Hebridai - Levis, Haris, Bernerėjus, Šiaurės Uistas, Pietų Uistas, Bara ir Sent Kilda.
Salyno plotas - 7555 km². Vyrauja akmeningos lygumos, kalvos ir žemi kalnai. Aukštis iki 1009 m (Kulin Hilzo k. Skajaus s.). Lavos laukai, apledėjimų žymės (trogai, karos). Pievos, viržynai, beržų giraitės, pelkynai. Gyvena apie 29 tūkst. gyventojų (1994 m.).
Hebridus apgyvendino keltų gentys. Nuo IX a. pr. m. e. iki 1266 m. priklausė Norvegijai.
 |
Šis geografinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
