Haifa
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Haifa (hebr.: חֵיפָה; arab.: حَيْفَا) - trečias pagal dydį Izraelio miestas, esantis šalies šiaurės vakaruose, Viduržemio jūros pakrantėje, Karmelo kalno pašlaitėje. Haifos apskrities administracinis centras. 267,8 tūkst. (2005 m.) gyventojų.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Haifos pavadinimas greičiausiai kilo iš hebrajų k. žodžių hof yafe - „nuostabus paplūdimys“. Miestas žinomas jau nuo antikinių laikų ir tada vadintas Sikaminonu (Sycaminon). Talmude miestas minimas III a. pr. m. e. Iki VII a. valdyta Bizantijos, vėliau persų ir arabų. Viduramžiais Haifa žinoma Caiphas pavadinimu. XII a. kryžiuočiai čia įkūrė savo pilį, tačiau ją netrukus sugriovė Saladino kariai. 1716 m. miestą sugriovė beduinai, tačiau atstatė naujoje vietoje. 1799 m. Haifą užėmė Napoleonas. XX a. pradėjo augti kaip svarbus uostamiestis ir prekybos centras. Įkūrus Izraelio valstybę čia atvykę žydai išstūmė iki tol dominavusius arabus.
[taisyti] Kultūra
Haifoje be tradicinių Judaizmo ir Islamo religijų atstovų yra nemažai krikščionių, Ahmadi atstovų, druzų. Haifa - svarbiausias bahaizmo centras pasaulyje. Mieste yra Haifos universitetas ir technologijų institutas.
[taisyti] Ekonomika ir susisiekimas
Naftos rafinavimas, naftos chemijos, elektronikos, maisto, chemijos, stiklo, cemento, tekstilės pramonė. Šalia miesto yra tarptautinis Haifos oro uostas, o Haifos įlankos pakrantėje - jūrų uostas.
[taisyti] Lankytini objektai
- Karmelo kalnas - svarbus religinis centras,
- XIII a. karmelitų vienuolynas,
- Didžioji Haifos sinagoga,
- Bahaistų centras,
- Archeologinės radimvietės Karmelo kyšulyje,
- Haifos, jūrų, imigrantų, muzikos, japonų kultūros ir kiti muziejai,
- parkai (Ha Karmel), sodai.
