Gudai (etnonimas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gudai, etnonimas, lietuvių nuo seno naudojamas jų pietrytiniams (kartais ir pietvakariniams) kaimynams įvardyti. Simonas Daukantas, veikale „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ aptardamas šio etnonimo kilmę, teigė, kad pirmiausia getai, atsibastę iš Azijos į Kimeriją, puolė graikų kolonijas prie Juodosios jūros. Po to sekęs kitas azijiečių puolimas, nustūmęs tuos getus į pietus, o po jo Kimeriją puolė dar viena tauta, kurią lietuviai vadinę "gudais". Taigi, S.Daukantas neva iš Azijos atkeliavusius getus tapatino su gotais, I-III a. užplūdusius centrinę Europą iš Skandinavijos (tuo dabar neabejojama, nes yra patikimai nustatyta, kad gotų kalba menkai tesiskyrė nuo germanų prokalbės. Iš kitos gi pusės, žymus ispanų kalbininkas Ramon Menendez Pidal jokių įtikinamų germanizmų pėdsakų Pirėnų pusiasalyje nerado).
Kazimieras Būga, aptardamas etnonimo gudai kilmę, išsakė nuomonę, kad tai turėtų būti gana autentiškas gotų pavadinimas (kildintinas iš *ghudos), kurio vedinį gotai naudoję ir romėnai (plg. su ispanų kalboje nuo vestgotų invazijos laikų išlikusiu žodžiu god - "gotas", - šie ir kt. kalbos mokslui žinomi faktai rodo, kad liet. etnonimas gudai yra kilęs iš gotų savivardžio, pačių gotų vartoto bent iki IV-V a.).
Zigmas Zinkevičius savajame lietuvių kalbos istorijai skirtame daugiatomyje taip pat rašo, kad etnonimas gudai bus kilęs iš gotų vardo (beje, profesorius pabrėžia, kad gotiškos kilmės leksikos lietuvių kalboje labai nedaug). Anot Z.Zinkevičiaus, šis tautovardis, kuriuo lietuviai ilgai vadinę savo pietvakarinius kaimynus gotus, ilgainiui atiteko gudams, lietuvių retsykiais pavadinamiems ir "baltgudžiais".
Daugelis etnologų yra pastebėję, kad palyginti nesenais laikais mažlietuviai "gudais" pravardžiavo žemaičius, o žemaičiai "gudais" kartais pavadindavo rytinius lietuvius. Kita vertus, vargu ar ši etnonimo gudai vartosena laikytina pakankamu pagrindu naujai permąstyti nemažai ginčų sukėlusį gudų (baltarusių) kilmės klausimą (dabar manoma, kad gudų kalbos susiformavimui esminės reikšmės turėjo protoslavai, greičiausiai jau V-VI a. gyvenę pietinėje rytų baltų kaimynystėje, o gudų etnogenezės substratiniu komponentu laikomi Kijevo Rusios apie X a. vidurį nukariauti ir slavų asimiliuoti Bancerovo kultūros nešėjai bei kiti rytų baltai).
