Emuliatorius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Emuliatorius - įrenginys ar programa, kuri priima tuos pačius duomenis bei komandas, kaip ir emuliuojamoji (pamėgdžiojama) sistema, bei duoda analogiškus emuliajamai sistemai rezultatus. Tuo atveju, kai kalbama apie įvairių reiškinių ar realaus pasaulio procesų atkartojimą, dažniau naudojamas terminas simuliatorius.
Dažniausiai naudojami programiniai emuliatoriai, imituojantys tam tikrų operacinių sistemų (pvz., Windows emuliatorius Wine) arba kompiuterių (pvz., Macintosh emuliatorius PearPC) darbą, tačiau taip galima emuliuoti praktiškai bet kokias sistemas.
Būna ir aparatinių emuliatorių, pvz., Transmeta firmos Crusoe procesoriai, emuliuojantys Pentium tipo procesorius ar PC kompiuterius emuliuojantys įrenginiai, skirti Macintosh, Sparc ir panašiems kompiuteriams.
