Dubingiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės - Dubingiai (reikšmės).

Dubingiai

Savivaldybė

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė)
Vardininkas:	Dubingiaĩ
Kilmininkas:	Dubingių̃
Naudininkas:	Dubingiáms
Galininkas:	Dùbingius
Įnagininkas:	Dubingiaĩs
Vietininkas:	Dubingiuosè

Dubingiai - miestelis Molėtų rajono pietuose, prie ilgiausio Lietuvos ežero - Asvejos, kuri taip pat kartais vadinama Dubingių vardu. Dubingių seniūnijos centras. Miestelyje stovi Šv. Jurgio bažnyčia, pagrindinė mokykla, veikia kraštotyros muziejus (įsikūręs smuklėje ir mokykloje), yra Asvejos regioninio parko direkcija, istorinis-kultūrinis paminklas - medinė Dubingių karčema.

Prie miestelio stūkso Dubingių piliakalnis yra su piliaviete. Nuo Dubingių pradedamos įdomios vandens kelionės (baidarėmis, valtimis) Asveja. Yra poilsiavietė, nuomojamos valtys.

Iš Dubingių į Giedraičius kelias veda vos ne 100 m ilgio tiltu per ežerą.

[taisyti] Istorija

Dubingiai pirmąkart paminėti 1334 metais kryžiuočių kronikose (lot. terra Dubingam). Kiti kryžiuočių antpuoliai buvo 1373 ir 1375 m. Valdant Vytautui Didžiajam, Dubingiai tapo svarbia Lietuvos vietove. 1415 m. Jogaila su savo karališkuoju dvaru lankėsi Lietuvoje, pas Vytautą, Dubingiuose. 1420 m. vasario 8 d. iš čia rašytas laiškas didžiajam Ordino magistrui, kur pažymėta, kad didysis kunigaikštis Dubingiuose pastatydino bažnyčią. XV-XVI a. Dubingius valdė paskirti vietininkai. XVI a. pr. Dubingius perima Radvilų giminė, miestelis tapo vienu iš reformacijos centrų Lietuvoje.

XVI amžiaus viduryje Mikalojus Radvila Rudasis Dubingių katalikų bažnyčią perdavė evangelikams reformatams. Apie 1620 metus Jonušas Radvila piliavietėje pastatė naują, mūrinę, renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčią. Šioje bažnyčioje buvo palaidoti žymiausi Radvilų giminės žmonės. XVI a. dėl bažnyčios nusavinimo, katalikai padavė Radvilas į teismą. XVII a. viduryje buvo priteista, kad Radvilos turi pastatyti Dubingiuose katalikams bažnyčią. Tai buvo padaryta apie 1672 metus. Tačiau naujoji katalikų bažnyčia pastatyta ne piliavietėje, o ant kalvos, kitapus ežero. XVII-XVIII a. evangelikų reformatų bendruomenė miestelyje sunyko ir Dubingiai palaipsniui perėjo į katalikybę. XIX a. miestelio gyventojai daugiausia buvo lenkai, todėl prasidėjus Lietuvos atgimimui, prasidėjo ir nesutarimai tarp lenkų ir lietuvių. Vietos gyventojai siekė, kad mokyklose ir mišių metu būtų kalbama lenkiškai ir buvo nepatenkinti tuo, kad dauguma kunigų buvo lietuviai.

II pasaulinio karo metu, 1944 m. Dubingiuose Armija Krajova dalinys, vadovaujamas Zigmunto Šendzeliažo-Lupaškos (Zygmunt Szendzielarz-Łupaszko), įvykdė lietuvių civilių žudynes. Tai buvo kerštas už anksčiau Glitiškėse lietuvių policijos įvykdytas lenkų žudynes. Lenkų teigimu, Dubingiuose tuomet žuvo 20-27 gyventojai, nors lietuvių istorikai teigia, kad nužudyta apie 200 žmonių.