Dromas (departamentas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dromas (26) (pranc. La Drôme) – Prancūzijos departamentas šalies vakaruose, Ronos Alpių regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo 110 km ilgio upę, Ronos intaką. Administracinis centras – Valansas.
Departamente 3 apskritys, 36 kantonai, 21 municipalinis susivienijimas ir 369 komunos. Plotas – 6 530 km². 1999 m. – 437 778 gyventojų, 67 gyv./km² .
Turinys |
[taisyti] Istorija
Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22]] d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais ir apėmė dalį Dofeno provincijos.
Pirmieji gyventojai dabartinio departamento teritorijoje įsikūrė prieš 30 000 metų. Pagal Izero upę gyveno alobrogai, aplink Valansą – kavarai, prie Dia ir Njoso – volonsai. Senovės Romos laikais apylinkėse susiformavo segalonų ir trikastinų tribos. Per jų žemes 218 m. PK žygiuodamas Hanibalas Barka nesutiko jokio pasipriešinimo.
Po šimtmečio į šias žemes įsibrovę romėnai, kuriems vadovavo konsulas Kvintas Fabijus Maksimas, sumušo alobrogus ir Averno karalių Bitvitą mūšyje prie Ten Ermitažo ir visa teritorija tarp Dromo ir Izerio tapo Romos provincija. Kraštas suklestėjo. Slėniuose susikūrė daugybė kolonijų, Trikastino (lotynų kalba – Augusta Tricastinorum, dabar – Sent Polis Trua Šato, pranc. Saint-Paul-Trois-Châteaux) tapo pramonės miestu, kuriame buvo gaminami romėnių labai branginami variniai veidrodžiai. Dia (Colonia Dea Augusta Vocontiorum) iki šiol likę romėnų pilies griuvėsiai. Valansas (Julia Valencia) tapo Kavaro krašto prokonsulo administraciniu centru.
Tačiau 355 m. įsiveržę barbarai vizigotai sustabdė krašto plėtrą. 430 m. juos pakeitė alanai, nusiaubę visą Luaros ir Ronos tarpupį. Valanse įsitvirtino burgundai, kol juos 752 m. išvijo saracėnai. Vėliau atėjo normanai, 877 m. sudeginę Valansą. XI-XIII amžiais per kraštą nuolat ritosi užkariavimų bangos. Senjorai, kunigaikščiai ir vyskupai nuolat ginčijosi dėl krašto priklausomybės, o karuose kentėjo vietiniai gyventojai. XVI a. Dromo žemėje vyko religiniai karai, nes gyventojai vieni iš pirmųjų Prancūzijoje tapo protestantais. Kardinolas Rišeljė sugriovė beveik visas krašto pilis.
Didžioji Prancūzijos revoliucija kraštą taip pat palietė, dromiečiai vieni pirmųjų sukilo prieš karalių. 1815 m. ant Dromo tilto Angulemo kunigaikštis pabandė suimti Napoleoną, tačiau turėjo atsitraukti.
1793 m. Dromo departamentas vėl išgarsėjo, nes dalis jo teritorijos buvo perduota Vokliūzo departamentui ir tapo didžiausiu tokio tipo anklavu Prancūzijoje.
[taisyti] Geografija
Dromo departamentas ribojais su Ardešo, Izero, Vokliūzo, Aukštutinių Alpių, Aukštutinio Provanso Alpių departamentais.
Teritoriją dalinama į kalvų Dromą krašto šiaurėje, Valanso plynaukštę vakaruose, Verkorą rytuose ir provansališkąjį Dromą pietuose.
Klimatas labai skirtingas. Šiauriniame Valanse turi įtakos Viduržemio jūra, todėl klimatas pusiau kontinentinis, Verkore ir Dioa – tipiškas kalnų klimatas, o Valanso pietuose – jūrinis.
[taisyti] Turizmas
Nemažai dėmesio skiriama turizmo infrastruktūrai. Turizmo lygį nusako skaičiai:
- 4530 dirbančiųjų turizmo sferoje
- 7,4 mln. nakvynių, iš kurių 56,2 %tenka liepos – rugpjūčio mėnesiams (36 vieta tarp Prancūzijos departamentų)
- 200 mln. pajamų iš turizmo verslo
42,7 % turistų lankosi Provanso Drome, apie 29% - slėniuose, 14% - kalvose. Lankomiausi objektai – Pjerelato krokodilų ferma, Grinjano pilis, Ferdinando Ševalio Ideali pilis.
[taisyti] Politika
Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Žanas Besonas ir Bernaras Piras, Atstovų rūmuose – Patrikas Labonas, Erikas Besonas, Ervė Maritonas ir Gabrielis Biančeri.
Generalinę tarybą sudaro 35 nariai. Generalinės tarybos pirmininkas Didjė Gijomas, jam padeda 9 vicepirmininkai.
