Diakonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Diakonas (gr. διάκονος diakonos = tarnas) - krikšionių dvasininkas, baigęs Diakonato tarnystę ir įšventintas diakonu.
Pavaldus bendruomenės administratoriui (klebonui); neturi visų pastoriaus ar kunigo pareigų, teisių. Evangelikų ir Katalikų bažnyčioje diakonu tapti gali ir šeimą sukūręs asmuo, baigęs atitinkamus mokslus.
Vakarų Europoje kone kiekvienoje parapijoje yra diakonas: jis itin padeda bendruomenės dvasininkui atliekant patarnavimus parapijiečiams. Katalikų diakonas negali tik aukoti Šv. Mišių, klausyti išpažinčių ir teikti Paskutinio patepimo sakramento (kadangi viena dalių yra išpažinties klausymas).
Pataruoju metu Lietuvoje svarstomas diakonato instituto įvedimas bei plėtra, ypač esant kunigų trūkumui ir mažėjant pašaukimų.
