Benzinas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Benzinas (it. benzina, lot. bonzoë ‘benzoinė derva’) - lengvoji naftos distiliacijos frakcija, susidedanti iš angliavandenilių (alkanų, alkenų, arenų, naftenų). Lakus, nuodingas, lengvai užsidegantis bespalvis skystis, gaunamas tiesiogiai distiliuojant naftą. Skirstomas į neetiliuotą (bešvinį) ir etiliuotą (su švinu, nuodingesnis), apibūdinamas oktaniniu skaičiumi, frakcine sudėtimi, gebėjimu oksiduotis, rūgštingumu, sieros kiekiu, spalva. Naudojamas kaip transporto priemonių kuras (automobilinis žieminis bei vasarinis, taip pat aviacinis benzinas), tirpiklis, cheminiam valymui, aliejaus rafinavimui.
[taisyti] Istorija
Iki vidaus degimo variklio išradimo benzinas naudotas gydymui nuo utėlių.