Barža
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Barža (pranc. barge) - plokščiadugnis laivas, naudojamas krovinių iki 12000 tonų pervežimui upėmis, kanalais, ežeruose, jūrose. Gaminamos iš plieno, gelžbetonio, medienos. Pagal krovinio tipą skirstoma į:
- Sausakrūves - naudojama smėliui, akmens anglims vežti;
- Skysčių - naudojama degalams, alyvoms, vandeniui rezervuaruose gabenti;
- Grunto.
Būna savaeigės baržos bei velkamos buksyro ar baržovežio, taip pat stumiamos. Antrojo pasaulinio karo metu naudotos desantinės ir minų tralavimo baržos.
