Apskritimo kvadratūra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apskritimo kvadratūra - senas geometrijos uždavinys, kurio tikslas duotąjam skrituliui nubraižyti lygiaplotį kvadratą. Vienur rašoma, jog uždavinį pirmąkart iškėlė senovės graikai, kitur - jog jį dar prieš du tūkstančius metų žinojo senovės egiptiečiai.
Jei reikalaujama naudotis tik "klasikiniais" geometrijos įrankiais (skriestuvu ir nesugraduota liniuote), šio uždavinio sprendimas neegzistuoja. Uždavinį galima apytikriai (tačiau bet kuriuo norimu tikslumu) išspręsti naudojant sugraduotą liniuotę (idealią).
Uždavinį galbūt tiksliau būtų vadinti skritulio kvadratūra (apskritimas ploto neturi), tačiau senesnėje lietuvių kalba išleistoje literatūroje vartojamas būtent apskritimo kvadratūros terminas.
Uždavinys reikalauja nubrėžti dvi atkarpas, kurių ilgių santykis būtų 
. 1882 m. Ferdinand von Lindemann įrodė, jog skriestuvu ir liniuote šito padaryti neįmanoma, nes π yra transcendentinis skaičius.
Rašytojai kartais šį terminą naudoja kaip metaforą nusakyti užduočiai, kuri, nors iš pažiūros neatrodo neišsprendžiama, visgi tokia yra.
