Anglo-normanų literatūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Anglo-normanų literatūra yra literatūra sukurta anglo-normanų kalba 1066-1204 m., kai Normandijos kunigaikštystė ir Anglija buvo sujungtos į vieną valstybę.

Normanų kalba į Angliją pateko kartu su Vilhelmu Užkariautoju. Visą XII amžių normanų prancūzų dialektas kartu su lotynų kalba buvo literatūrinė Anglijos kalba ir buvo naudojama dvare iki XIV amžiaus. Tik nuo Henriko IV-ojo valdymo anglų kalba tapo gimtąja Anglijos karalių kalba. Anglijai praradus Prancūzijos provincijas, prancūzų kalbos mokymo mokyklos buvo įkurtos Anglijoje, viena žymiausių iš jų Marlbore (Marlborough). Kalba patyrė pasikeitimų, kurie atskyrė ją nuo senosios prancūzų kalbos, kuria buvo kalbama Prancūzijoje. Nepaisant to skirtumai nebuvo esminiai, todėl nors ir galime kalbėti apie anglo-normanų rašytojus, tačiau anglo-normanų kalba pamažu išnyko. Prancūzų kalba tuo metu tapo prestižine.

Ši situacija tęsėsi iki 1363 m., kai kancleris parlamento posėdį pradėjo anglų kalba sakoma kalba. Šimtamečio karo metu prancūzų kalbos mokytasi vis mažiau, o anglo-normanų literatūra išnyko, nors prancūzų kalba išliko klasikine teismų kalba iki XVII amžiaus. Ji tebėra oficiali kalba Čenelio salose (Channel Islands), nors anglų kalba ten tapo dominuojančia nuo 1901 m.

Anglo-normanų literatūros klestėjimo periodu laikomas laikotarpis tarp XII a. pradžios ir XII a. pirmo ketvirčio pabaigos. Šio laikotarpio pabaiga paprastai siejama su prancūziškųjų provincijų praradimu, tačiau literatūros ir politinė istorija nesutampa tiksliai, todėl pirmojo laikotarpio pabaigą geriau žymi William the Marshal istorijos pasirodymas 1225 m. Thomas Becket nužudymas sukėlė bangą rašinių, daugelis kurių buvo anglo-normanų literatūros dalimi.

[taisyti] Pasakojamoji literatūra

[taisyti] Epinis žanras

Prancūzų epinė poezija Anglijoje pasirodė ankstyvuoju periodu. Manoma, kad Rolando giesmė buvo giedama Hastingso mūšyje. Pélerinage de Charlemagne buvo išlikęs tik anglo-normaniškame rankraštyje (dabar dingęs), nors autorius buvo paryžietis. Rolando giesmės seniausias išlikęs rankraštis taip pat yra rašytas Anglijoje. Nors epinės poezijos paplitimas Anglijoje nepaskatino sukurti naujų chansons de geste, ji paskatino literatūrinio skonio tokiai literatūrai susiformavimą ir įtakojo tokius pasakojimus kaip Romance of Horn, Bovon de Hampton, Guy of Warwick, Waldef ir Fulk Fitz Warine.