Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions Angliškasis debiutas - Vikipedija

Angliškasis debiutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Image:chess_zhor_22.png
Image:chess_zver_22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Image:chess_zver_22.png
Image:chess_zhor_22.png
Angliškasis debiutas
Image:chess_zhor_22.png
Image:chess_zver_22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Image:chess_zver_22.png
Image:chess_zhor_22.png
Vektorinis gambitas

Angliškasis debiutas pradedamas 1.c4 ir yra ketvirtas populiariausias pradinis ėjimas tarp šachmatų žaidėjų. Baltieji pradeda kovą dėl centro, kontroliuodami d5 laukelį. Įprastas juodųjų atsakas yra 1…e5 (po kurio gali sekti pozicijos panašios į Siciliškąją gynybą, tik priešingomis spalvomis), 1…c5 (Simetrinė variacija) ir 1…Žf6. Taip pat geri ėjimai yra 1…e6 (Dažnai virstantis Atmestuoju karalienės gambitu po 2.d4 d5) ir 1…c6 (dažnai virstantis Slaviškąja gynyba po 2. d4 d5, Caro-Kann gynyba po 2.e4 d5 arba Reti debiutu po 2. Žf3 d5 3.b3)
Angliškasis debiutas – labai lankstus. Nors daugelis ėjimų Angliškajame debiute yra aiškiai apibrėžti, šis debiutas gana dažnai virsta kitais. Jei baltieji žaidžia d4, tai žaidimas paprastai virsta arba Valdovės gambitu arba Indiškąja gynyba. Pavyzdžiui, po
1.c4 Žf6 2.Žc3 g6 3.d4 d5
žaidimas virto Grünfeld’o gynyba, įprastai pasiekiamoje šiais ėjimais: 1.d4 Žf6 2.c4 g6 3.Žc3 d5
Verta pabrėžti, kad baltieji gali žaisti:
1.c4 Žf6 2.Žc3 g6 3.e4
taip priversdami juoduosius nesukurti Grünfeld’o gynybos ir daugiau ar mažiau versdami juos gintis Indiškąja karaliaus gynyba einant 3…d6. Juodieji gali sukurti Grünfeld’o gynybą eidami 1.c4 Žf6 2.Žc3 d5, kadangi baltieji gali 3.cxd5 Žxd5 4.g3.
Vietoj d4 ėjimo baltieji gali rinktis Žf3 ir karaliaus pusės flanketo (g3 ir Rg2), paversdami jį Reti debiutu.
Taip pat, po 1.c4 c6, baltieji gali paversti jį Lenkišku debiutu, Flangine variacija, eidami 2.b4!?, kuris gali tapti netikėtu ginklu, jei žaidėjas juodaisiais nedaug težino apie Lenkiškąjį debiutą.
Daug įvairių transformacijos galimybių baltiesiems verčia Angliškąjį debiutą gana pavojingu juodiesiems ir verčia labai gerai apgalvoti ėjimus. Jei, pavyzdžiui, juodieji noretų žaisti Atmestąjį valdovės gambitą, geriausias ėjimas būtų 1...e6 2.d4 d5 (Žinoma, baltieji gali sužaisti Reti debiutą vietoj 2.Nf3 d5 3.b3) Jei juodieji vietoj to žaidžia 1...Žf6 2.Žc3 e6, baltieji gali išvengti Atmestojo valdovės gambito žaisdami 3.e4.
Juodieji gali rinktis ir agresyvų, tačiau ne dažnai naudojamą ėjimą 1...d5, po jo gali sekti vadinamieji Angliškieji gambitai - Vektorinis
1.c4 d5 2.cxd5 c6
ir Löhn gambitas
1.c4 d5 2.cxd5 e6 3.dxe6 Bxe6
Angliškasis debiutas buvo pavadintas neoficialaus pasaulio čempiono Howard Staunton garbei, kuris sužaidė jį 1843 partijoje prieš Amant’ą. Į jį nebuvo palankiai žiūrima (ypač jį kritikavo Morphy), bet dabar pripažįstamąas solidžiu debiutu ir gali būti naudojamas klasikiniame ir hipermoderniame žaidime. Botvinnik, Karpov ir Kasparov – visi jie naudojo jį pasaulio čempionato žaidimuose. Bobby Fischer sukėlė susižavėjimą, kai jį panaudojo vietoj Karaliaus pėstininko debiuto žaidime prieš Boris Spassky 1972-aisiais.

[taisyti] Šachmatų debiutų enciklopedija

Šachmatų debiutų enciklopedija Angliškajam debiutui skiria numerius nuo A10 iki A39

  • A10 1.c4
  • A11 1.c4 c6 (Caro-Kann gynyba)
  • A12 1.c4 c6 2. Žf3 d5 3.b3
  • A13 1.c4 e6
  • A14 1.c4 e6 2.Žf3 d5 3.g3 Žf6 4.Rg2 Re7 5.0-0
  • A15 1.c4 Žf6
  • A16 1.c4 Žf6 2.Žc3
  • A17 1.c4 Žf6 2. Žc3 e6
  • A18 1.c4 Žf6 2. Žc3 e6 3.e4 (Mikėno-Carls’o variacija, Mikėno sistema, Flohr-Mikėno sistema))
  • A19 1.c4 Žf6 2. Žc3 e6 3.e4 c5
  • A20 1.c4 e5
  • A21 1.c4 e5 2. Žc3
  • A22 1.c4 e5 2. Žc3 Žf6
  • A23 1.c4 e5 2. Žc3 Žf6 3.g3 c6 (Bremen’o sistema, Keres’o variacija)
  • A24 1.c4 e5 2. Žc3 Žf6 3.g3 g6 (Bremen’o sistema su ...g6)
  • A25 1.c4 e5 2. Žc3 Žc6
  • A26 1.c4 e5 2. Žc3 Žc6 3.g3 g6 4.Rg2 Rg7 5.d3 d6
  • A27 1.c4 e5 2. Žc3 Žc6 3. Žf3 (Trijų žirgų sistema)
  • A28 1.c4 e5 2. Žc3 Žc6 3. Žf3 Žf6
  • A29 1.c4 e5 2. Žc3 Žc6 3. Žf3 Žf6 4.g3 (Keturių žirgų debiutas, Karaliaus pusės fianchetto)
  • A30 1.c4 c5 (Simetrinė variacija)
  • A31 1.c4 c5 2. Žf3 Žf6 3.d4 (Simetrinė variacija, Benoni formacija)
  • A32 1.c4 c5 2. Žf3 Žf6 3.d4 cxd4 4. Žxd4 e6
  • A33 1.c4 c5 2. Žf3 Žf6 3.d4 cxd4 4. Žxd4 e6 5. Žc3 Žc6
  • A34 1.c4 c5 2. Žc3
  • A35 1.c4 c5 2. Žc3 Žc6
  • A36 1.c4 c5 2. Žc3 Žc6 3.g3
  • A37 1.c4 c5 2. Žc3 Žc6 3.g3 g6 4.Rg2 Rg7 5. Žf3
  • A38 1.c4 c5 2. Žc3 Žc6 3.g3 g6 4.Rg2 Rg7 5. Žf3 Žf6
  • A39 1.c4 c5 2. Žc3 Žc6 3.g3 g6 4.Rg2 Rg7 5. Žf3 Žf6 6.0-0 0-0 7.d4

Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu