Andrius Matulaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Andrius Matulaitis (1872 m. lapkričio 4 d. Stebuliškėse (Marijampolės raj.) - 1958 m. balandžio 20 d. Marijampolėje) – knygnešys, literatas.
[taisyti] Biografija
Petro, Prano ir Stasio Matulaičių brolis. Baigęs Liudvinavo pradžios mokyklą, dirbo tėvų ūkyje. Broliui Petrui padėjo platinti „Aušrą“, kitus leidinius. 1890 m. dalyvavo varpininkų susirinkime Stebuliškėse.
1892 m. vienas iš Ūkininkų draugijos, 1894 m. „Sietyno“ draugijos steigėjų, jos Liudvinavo grupės aktyvistas. 1894 m. rudenį mobilizuotas į carinę armiją, bet, „Sietyno“ byloje radus jo rašytų laiškų, suimtas, atvežtas į Marijampolę, tardytas. Caro pareigūnams nieko neišgavus 2 metus kalėjo Kalvarijos kalėjime. 1899 m. ištremtas į Viatkos guberniją.
1901 m. apsigyveno pas Petrą Avižonį Ariogaloje, platino lietuvišką spaudą. 1902 m., grįžęs į Stebuliškes, įstojo į LSDP, rašė į „Ūkininką“, dalyvavo 1905 m. revoliuciniuose įvykuose. Vėliau dirbo savo ūkyje, Marijampolės cukraus fabrike.
1930 m. birželio 1 d. jam paskirta 100 Lt knygnešio pensija, apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino I laipsnio medaliu.
