Alpinizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alpinizmas (žodis kilęs iš Alpių kalnų pavadinimo) - sporto šaka, kopimas į sunkiai prieinamas kalnų viršūnes, kalnų žygiai. Alpinizmo pradžia laikomi 1786 m., kai šveicarai mokslo tikslais užkopė Alpėse į Monblaną.
Turinys |
[taisyti] Susijusios temos
- Kalnų turizmas - kopimas į viršūnes be specialios įrangos, taip pat kelionės į kalnus.
- Uolų laipiojimas - kopimas į uolas, paprastai panaudojant alpinistinį inventorių.
[taisyti] Sportinis alpinizmas Lietuvoje
Lietuvos sportinio alpinizmo pradininkai susipažino su alpinizmu Kaukaze:
- Gediminas Akstinas, 1951 m. įkopęs į Elbrusą.
- Vytautas Vosylius, tais pačiais metais įkopęs į Sudan Chocho viršūnę.
- Pastaraisiais metais įkopimais pasižymi alpinistas Vladas Vitkauskas įkopęs į visų kontinentų aukščiausias viršūnes. Alpinistas Saulius Vilius antras lietuvis įkopęs į aukščiausią pasaulio viršūnę - Everestą.
[taisyti] Šaltiniai
- Kalnai lieka rymoti, sudarytojas Augustas Kubilius, Vilnius, „Mintis“, 1970
- Kalnų takais, sudarytojas Augustas Kubilius, Vilnius, „Mintis“, 1981
