Aliuminis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Aliuminis (Al) | |
|---|---|
 |
|
| Periodinė grupė | |
| Atomo numeris | 13 |
| Išvaizda |
Sidabriškai baltas |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
26,981538(2) а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
125 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
557,5 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Ne] 3s2 3p1 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
118 pm |
| Jono spindulys |
? pm |
| Elektroneigiamumas |
1,61 (pagal Paulingą) |
| Elektrodo potencialas |
? |
| Oksidacijos laipsniai |
3 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
2,70 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
(300 K) 237 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
933,47 K |
| Lydymosi šiluma |
10,71 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
2792 K |
| Garavimo šiluma |
294,0 kJ/mol |
| Molinis tūris |
? cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
kubinė, tūriškai centruota |
| Gardelės periodas |
? Å |
Aliuminis (lot. Aluminium) - cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Al, eilės numeris 13. Lengvas, minkštas, plastiškas, kalus, tąsus, lengvai poliruojamas, anoduojamas, atspindintis šviesą. Elementas pirmą kartą gautas 1825 metais H. Oerstedo bei 1827 metais F. Vėlerio (Wöhler), nuo XIX a. vidurio gaminamas pramoniniu būdu.
Paviršius apsitraukia tvirta plona oksido (Al2O3) plėvele. Amfoterinis, reaguoja tiek su rūgštimis, tiek ir su šarmais. Svarbiausios druskos - aliuminio chloridas (AlCl3), fluoridas (AlF3), nitratas (Al(NO3)3), sulfatas (Al2(SO4)3). Reaguodamas su šarmais sudaro aliuminatus, aukštoje temperatūroje jungiasi su azotu, siera, anglimi.
Aliuminis - plačiausiai paplitęs Žemės plutos metalas (8,13 proc.), randamas junginiuose - feldšpatuose, žėrutyje ir kituose mineraluose. Daugumos augalų sausojoje masėje yra apie 0,02 % aliuminio, nors būtinas jis tik kai kuriems augalams - hidrofitams, arbatmedžiui (trūkumas sukelia lapų chlorozę). Dideli kiekiai augalams nuodingi. Aliuminio gauna ir žmogus, jis kaupiamas kasoje, skydliaukėje, kepenyse, blužnyje, inkstuose, kraujyje. Esant pertekliui, sunkėja fosfatų asimiliavimas, mažėja hemoglobino, aliuminio junginiai skatina kraujo krešėjimą, žalingi nervų sistemai, aliuminio dulkės žalingos kvėpavimo takams. Iš aliuminio gaminama iki 0,004 µm folija (valcuojant), kalant gaminami lakštai. Aliuminiu dengiamas plienas apsaugai nuo korozijos, optinių teleskopų veidrodžiai, taip pat naudojamas lydant plieną ar ketų (kaip reduktorius ir deoksidatorius), aliuminio pudra naudojama gaminant akytąjį betoną, folija - maisto produktams pakuoti, pudra - dažų ir lako pramonėje.
[taisyti] Aliuminio lydiniai
Naudojami aliuminio lydiniai su variu, magniu, cinku, siliciu, manganu, ličiu, kadmiu, cirkoniu, chromu. Lydiniai pasižymi lengvumu (iki 3 kartų lengvesni už plieną), elektros ir šilumos laidumu, atsparumu korozijai, taip pat geros mechaninės savybės. Skiriami į liejamuosius (sudaro 15% visų) ir deformuojamuosius lydinius. Svarbiausi liejamieji lydiniai - siluminai, deformuojamieji - duraliuminiai, avaliai, superduraliuminiai. Pirmieji aliuminio lydiniai pradėti gaminti XIX a., duraliuminiai sukurti tik XX a. pradžioje.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Seniausias žinomas junginys, kuriame gausu aliuminio, yra mineralas alūnas, (lot. alumen) - tai ir lėmė cheminio elemento pavadinimą.
[taisyti] Aliuminis maisto pramonėje
Aliuminis (E173) naudojamas kaip maisto gaminių paviršiaus metalinis dažiklis [1].
