Žvaigždinis variklis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žvaigždinis variklis (vok. Sternmotor, angl. radial engine) - vidaus degimo variklis, kuriame cilindrai išdėstyti aplink centrinę ašį kaip rato stipinai.
Žvaigždinis variklis dažnai naudojamas lėktuvuose, nes čia jis turi nemažai privalumų:
- Cilindrus lengva aušinti priešpriešinio vėjo srove. Supaprastėjus aušinimo sistemai, variklis tampa patikimesnis ir lengvesnis. Labai greituose (koviniuose) lėktuvuose šis privalumas virsta trūkumu: variklis kuria per didelį oro pasipriešinimą.
- Variklis itin atsparus pažeidimams. Jei dėl kokių nors priežasčių suskyla vienas ar net keli cilindrai, lėktuvas gali skristi toliau varomas tebeveikiančios variklio dalies.
Daugumoje tokių variklių cilindrai išdėsti viena eile. Labai galinguose varikliuose būdavo iki 28 cilindrų, išdėstytų kai kada net keturiomis eilėmis.
Tokį variklį (devynių cilindrų) turėjo S.Dariaus ir S.Girėno Lituanica. Žvaigždiniai varikliai kai kada naudojami ir dabar.
