Žemaitukai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žemaitukai - viena seniausių veislių Europoje, žinoma jau nuo VI-VII amžiaus, - padėjo lietuviams karų ir priespaudų metais.
Žemaitukai yra universalūs ponių klasės žirgai. Jų vidutiniai kūno matai: aukštis ties gogu 131 – 141 cm., krūtinės apimtis 166 – 178 cm., plaštakos apimtis 17 - 18 cm., vidutinis svoris 380 - 420 kg. Žemaitukų panaudojimo sritys: veislei žemaitukų veislės viduje; veislei, gerinant kitas veisles ir konsoliduojant stambųjį žemaituką į atskirą veislę su atskiru pavadinimu, šeimos ūkyje kaip universalus arklys, hipoterapijai, reabilitacijos centruose, vaikų jojimo klubuose (konkūrams, išjodinėjimui, lenktynėms, dresūrai), poni klasės žirgų varžybose (konkūruose, maratonuose, karietinio, figūrinio važiavimo varžybose), turizmo bazėse, pramogai, ekologiniuose ūkiuose. Ateityje, pagausėjus populiacijai, žemaitukai turėtų būti viena iš populiariausių veislių eksportui.
Žemaitukai labai gerai perduoda palikuonims per šimtmečius genuose įsitvirtinusias savybes: nereiklumą, ištvermę, tvirtą konstituciją, universalų darbingumą, energingą temperamentą, dailų eksterjerą, todėl yra neįkainojamas Lietuvos arklininkystės genetinis fondas. FAO organizacija žemaitukus pripažino kaip saugotiną veislę ir įtraukė į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų katalogą. Žemaitukų skaičius ėmė didėti, tačiau veislė vis dar tebėra dideliame išnykimo pavojuje.
Už žemaitukų veislininkystę ir darbingumo išbandymus atsakinga 1997 m. įsikūrusi Žemaitukų arklių augintojų asociacija, kurios buveinė yra LVA Gyvulininkystės institute. Pagrindiniai veisliniai branduoliai yra laikomi Vilniaus žirgyne ir LVA Gyvulininkystės institute, bei pas privačius augintojus.
