Ūsiniai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Capitonidae | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 (Megalaima viridis) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Ūsiniai (Capitonidae, angl. Barbets) - geninių (Piciformes) paukščių šeima. Pasaulyje žinoma apie 80 rūšių. Paplitę Azijoje, Pietų Amerikoje, o daugiausia rūšių yra Afrikoje. Tai tvirto kūno sudėjimo ir ryškiomis spalvomis paukščiai, kurių daugumai rūšių prie snapo pagindo auga gerai matomi šeriai - nuo jų ir kilo pavadinimas. Gerai laipioja medžių kamienais, nes turi tvirtus kojų raumenis ir pasiremia uodega. Gyvena medžiuose, lizdus suka drevėse, kurias išsikala tvirtu kaip kaltu snapu. Deda 2-4 kiaušinius. Padeda išplisti kai kurių medžių sėkloms, nes jas sulesa ir perneša kūno viduje. Paukščių balsai būna įvairūs. Paukščiui šūkaujant išsipučia gurklys. Būdingi ritualiniai šokiai. Poruodamiesi jie kilnoja uodegas ir skiauteres.
- Raudonkrūtis ūsys (Lybius dubius). Kūno viršus juodas, apačia raudona, su juoda juosta per krūtinę ir baltais šonais. Snapas didelis ir stiprus. Maitinasi vaisiais, ypač mėgsta datules.
- Didysis ūsys (Megalaima virens). Tai vienas didžiausių ūsių. Jo snapas didelis, blyškus, su daug ilgų ūselių. Pilvas su tamsiai žaliais ar mėlynaisi brūkšniais.
