Čiukčiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Čiukčiai | |
|---|---|
| Bendras gyventojų skaičius : | 14,000 |
| Didžiausia populiacija: | Rusija |
| Kalba: | čiukčių, rusų |
| Religija: | šamanizmas, stačiatikybė |
| Giminingos etninės grupės: | Kitos Čiukčių-Kamčiatkos regiono tautos |
Čiukčiai (Ч‘УКЧИ, лыгъо равэтлъан) (tikrieji žmonės) – negausi tauta, gyvenanti Rusijos teritorijoje – nuo Beringo jūros iki Indigirkos upės ir nuo Arkties vandenyno iki Anadyriaus ir Aniujaus upių.
Pavadinimas čiukčiai, kuriuo juos vadina rusai, jakutai ir lamutai – tai iškraipytas čiukčių žodis "čauču" (turtingas elniais). Čiukčių kaimynai – jukagyrai, lamutai, jakutai ir eskimai. Savo išvaizda čiukčiai labiausiai panašūs į jakutus.
Pirmą kartą su rusais čiukčiai susidūrė dar XVII a. 1644 m. kazokas Staduchinas (Стадухин), kuris pirmasis pranešė žinias apie juos į Jakutską, Nižnekolymske įkūrė tvirtovę. Tuo laiku čiukčiai laisvai klajodavo į rytus ir į vakarus nuo Kolymos upės. Tačiau po įnirtingų kautynių su rusais, čiukčiai visam laikui paliko kairįjį Kolymos krantą. Nuo to laiko daugiau kaip šimtą metų čiukčiai ir rusai kovojo tarpusavyje. Ir tik 1770 m. po nesėkmingos rusų kampanijos, kai krito Anadyriaus tvirtovė, čiukčiai ėmė draugiškiau žiūrėti į rusus ir palaipsniui net ėmė su jais prekiauti. 1775 m. prie Angarkos upės (Didžiojo Aniujaus intako) buvo pastatyta nedidelė Angaros tvirtovė, kurią saugojo kazokai ir kuri buvo skirta prekybai su čiukčiais. 1848 m. ši prekybinė mugė buvo perkelta į Aniujaus tvirtovę, kuri iki XIX a. pradžios (kol buvo tik vienas prekybinis kelias į Jakutską sausuma) liko stambiausia prekybine vieta tame krašte. Ši mugė sunyko, Beringo sąsiauryje pasirodžius amerikiečių banginių medžiotojams bei ėmus kursuoti prekybiniams laivams.
