Ulrichas fon Hutenas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ulrichas fon Hutenas (Ulrich von Hutten; 1488 balandžio 21 d. - 1523 rugpjūčio 29 d.) - vokiečių rašytojas humanistas, politinis veikėjas.
[taisyti] Gyvenimas
Ulrichas fon Hutenas gimė Štekelberge nusigyvenusio riterio šeimoje. Tėvas anksti jį atidavė į vienuolyną, tačiau, sulaukęs šešiolikos metų, Ulrichas pabėgo iš jo. Du kartus (1512 - 1513 ir 1515 - 1517 m.) jis lankėsi Italijoje, Pavijos ir kituose universitetuose studijavo teisę, antikos ir Renesanso autorių veikalus. Jo mėgstamiausi rašytojai buvo Aristofanas ir Lukianas. Skeptiškai žiūrėdamas į mokslinius titulus ir laipsnius, jis atmetė tėvo pasiūlytą įsigyti diplomą ir pasirinko vargingą klajojančio literato gyvenimą. Kartu su F. fon Zikingenu vadovavo riterių sukilimui (1522 - 1523). Sukilimui pralaimėjus, U. fon Hutenas pabėgo į Šveicariją, kur jį priglaudė U. Cvinglis. Mirė Šveicarijoje, Ciūricho ežero Ufenau saloje.
[taisyti] Kūryba
Pagrindinis U. fon Huteno kūrybos žanras buvo satyriniai dialogai. Jų išleido dvi knygas:
Jie buvo parašyti lotyniškai, vėliau jo paties išversti į vokiečių kalbą. Reformacijos idėjas jis gynė ir aukštino dialoguose:
- Karštinė (Febris prima ir Febris secunda 1520);
- Vadiskas (Vadiscus) arba Romos trejybė (1520);
- Stebėtojai (Inspicientes, 1520);
- Praešėjas (Monitor, 1521);
- Plėšikai (Praedones, 1521).
U. fon Hutenas yra parašęs eilėraščių publiscistinių straipsnių, politinių laiškų. Taip pat jis yra vienas iš trijų garsiosios satyros Tamsiųjų žmonių laiškai (Epistole obscurorum virorum, 1515-1517) autorių.
[taisyti] Šaltinis
- Filosofijos istorijos chresomatija. Renesansas (1984)
