Trakų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Trakų kalba - viena senųjų kalbų, kalbamų Balkanuose Antikos laikais. Šis indoeuropiečių kalbų šeimai priklausantis idiomas buvo vartojamas dabartinės Bulgarijos teritorijoje. Kalbos paminklų yra nedaug, žinoma apie 200 žodžių. Dakų kalba, kuria buvo kalbama į šiaurę nuo trakų gyvenamos teritorijos (dabartinė Rumunija), dažniausiai laikoma trakų kalbos tarme. Išnyko VI a. po Kr., kai trakai sugraikėjo arba buvo romanizuoti, vėliau, atėjus bulgarams, perėmė jų kalbą, paskui suslavėjo.