Sporogonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sporogonas - samanų nelytinės kartos organas, produkuojantis sporas. Sudarytas iš kotelio, sporinės ir gaubtuvėlio.
Sporogono kotelis gali būti įvairaus ilgio, lygus arba karpotas. Kartais kotelis būna labai redukuotas. Pagrindinė kotelio funkcija - išlaikyti sporinę, kurioje susiformuoja sporos ir jas išbarstyti. Sausu oru kotelis įvijai susisuka apink savo ašį, o sudrėkus ima sukiotis ir taip išbarsto sporas. Ypač ryškiai sukiojasi jautriojo perkūnrugio sporogono kotelis su sporine.
Svarbiausia sporogono dalis - sporinė, t.y. dėžutė, kurioje susidaro sporos. Formos atžvilgiu sporinės gana įvairios: rutulinės, kiaušiniškos, ovalinės, kriaušės pavidalo, cilindrinės ir kt. Neretai jos būna išilgai vagotos, palinkusios, nusvirusios. Pačią sporinę sudaro kaklelis, urna, žiedelis ir dangtelis. Kakleliu ji pereina į sporogono kotelį. Gaubtuvėlis uždengia sporinę iš viršaus. Jam nukritus išbyra sporos. Pats gaubtuvėlis gali būti plikas, plaukuotas, su sveikais arba įskeltais kraštais. Pagal formą gaubtuvėlis gali būti trumpas ir bukas, ištįsęs ilgyn, nusmailėjęs, tiesus arba lenktas. Prie sporinės įėjimo yra viena arba kelios eilės dantelių, sudarančių savotišką aparatą - peristomą, kuris atidaro ir uždaro įėjimą į sporinę ir reguliuoja sporų byrėjimą.
