Poliucija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Poliucija (lot. pollutio - ištepimas) - viena iš ejakuliacijos formų - nevalingas sėklos išsiveržimas nakties ar (rečiau) dienos metu, nesusijęs su sueitimi ar masturbacija. Dažniausiai pasitaiko paauglystėje, nors būna ir vyresniame amžiuje (ypač dėl lytinio susilaikymo). Kartais sąlygojama erotinių sapnų. Naktinės poliucijos metu prabundama ne visada.
Poliucijų atsiradimas pas paauglį reiškia tam tikrą lytinę brandą. Tai yra normalus fiziologinis reiškinys, pasireiškiantis įvairiu dažnumu (ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę).
Per poliuciją paprastai išsilieja mažiau sėklos negu sekso metu, tačiau erekcija išlieka ilgiau nei po ejakuliacijos, patirtos sekso metu. Manoma, kad pagrindinė poliucijos biologinė reikšmė - pašalinti fiziologines lytinio susilaikymo pasekmes (spermos perteklių).
Dieninės poliucijos dažniausiai ištinka esant erotinėms fantazijoms, kartais - dėl atsitiktinių prisilietimų dubens srityje ar kitose kūno vietose (ypač - prisilietus merginai ar moteriai), tam tikrai lytinei veiklai - bučiuojantis, apsikabinus ir pan. Retai poliucijos pasitaiko esant nuolatinei transporto vibracijai (pvz., vairuotojams), pažvelgus iš didelio aukščio, staiga išsigandus ir kt.
Poliucijas reikėtų atskirti nuo priešankstinės ejakuliacijos, kuri įvyksta numatomos sueities sąlygomis (prieš įkišant varpą į makštį). Poliucijų priežastys - daugiausia fiziologinės, tuo tarpu priešlaikinės ejakuliacijos - psichologinės.
