Mykolas Kazimieras Pacas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mykolas Kazimieras Pacas (1624-1682 m. balandžio 4 d. prie Vilniaus) - Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir politinis veikėjas, kilęs iš Lietuvos bajorų Pacų Gozdavos herbo giminės.
[taisyti] Biografija
1658 m. karališkasis pulkininkas, 1659 m. paskirtas lietuviškojo dalinio vadu ir etmono pavaduotoju, 1663-1667 m. Solensko vaivada ir Lietuvos lauko etmonas, 1667-1682 m. Lietuvos didysis etmonas, o 1669- 1682 m. ir Vilniaus vaivada.
1668 m. karaliui Jonui II Kazimierui Vazai atsisakius sosto palaikė proprancūziškąją grupuotę, rėmusią Liudviko II Burbono kandidatūrą, vėliau prisidėjo prie bajorų, rėmusių Mykolą Kaributą Višnioveckį. Tapęs Vilniaus vaivada įgijo didžiulę politinę įtaką Abiejų Tautų Respublikoje. Įvedė kariuomenės vidaus gyvenimo taisykles (statutą), kariuomenės drausmės taisykles ir karo teismų taisykles.
Jo rūpesčiu ir lėšomis padėkai už Liubomirskio maišto numalšinimą pradėta Vilniaus Petro ir Povilo bažnyčios statyba Antakalnyje.
