Lavsonitas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lavsonitas - silikatų klasės, kalcio aliuminio sorosilikatinis mineralas.
Savo formulėje turi ir vandens CaAl2Si2O7(OH)2·H2O.
Lavsonitas kristalizuojasi ortorombinėje sistemoje ir yra sudarytas ir prizmiškų, o dažnai ir iš plokštelinių kristalų. Gali sudaryti kristalų dvynukus. Jis turi tobula skalumą.
Lūžio rodiklis pagal tris pagrindines plokštumas nα=1.665, nβ=1.672 - 1.676, ir nγ=1.684 - 1.686. Kietumas pagal Moso skalę nuo 8, o specifinis tankis nuo 3.09.
Jis yra permatomas, nuo balto ar žydro iki pilko atspalvio ir nuo stiklinio iki riebaus blizgesio kristalais. Mineralas turi paleochroizmo savybę ir priklausomai nuo to kaip jis orentuotas gali turėti nuo geltono iki mėlyno atspalvio.
Lavsonitas yra metamorfirzmo būdu susidaręs mineralas. Jis taip pat slūgso kaip antrinis mineralas pakeistuose gabruose ir diorituose. Aptinkamas kartu su epidotu, titanitu, granatu ir kvarcu.
Pirmą kartą aprašytas 1895 m. Tiburono pusiasalyje esančiuose telkiniuose (Kalifornija, JAV). Pavadintas geologo Andrew Cowper Lawson (1861-1952) iš Kalifornijos Universiteto garbei.
