Kohtla Jervė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||
Valstybė | Estija | ||
Apskritis | Rytų Viru apskritis | ||
Meras | Jevgeni Solovjov | ||
Plotas | 41,77 km² | ||
Gyventojų sk. (2006) - Gyventojų tankumas |
45 740 1095 žm./km² |
||
Koordinatės | 59°24' N 27°17' E | ||
Padėtis Estijoje |
Kohtla Jarvė (est. Kohtla-Järve; rus. Кохтла-Ярве) - pramoninis miestas šiaurės rytų Estijoje, Ida Virumos apskrityje, prie Talino - Narvos geležinkelio ir kelio. Sudarytas iš kelių susijungusių gyvenviečių, tarp kurių atstumas net 30 km. 46 tūkst. gyventojų.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pirmosios gyvenvietės dabartinėje miesto teritorijoje ėmė kurtis viduramžiais. 1241 m. rašytiniuose šaltiniuose minimos Jeruius, Kukarus ir Soenpe gyvenvietės. 1916 m. atradus degiųjų skalūnų sankaupas, pradėta jų gavyba prie Jarvės kaimelio. 1919 m. pradėta plačiais mastais kasti skalūnus tiek atviruoju, tiek šachtiniu būdu. 1924 m. Kohtlos kaimelyje pastatyta skalūnų alyvos gamykla, sujungta geležinkeliu su Jarve. Gyvenvietės susijungė ir ėmė sparčiai augti. Antrojo pasaulinio karo metais skalūnų alyva įgijo itin didelę svarbą. Sovietinės okupacijos metais dar labiau padidinti gavybos tempai. Kohtla Jarvė miesto statusą gavo 1946 m. birželio 15 d. Prie miesto pradėjo jungtis ir kitos toliau esančios gyvenvietės, kuriose buvo vykdoma skalūnų gavyba. 1949 m. prie miesto prijungta Kukrusė (Kukruse), 1960 m. Jyhvi (Jõhvi), Ahtmė (Ahtme) ir Sompa, 1964 m. Kivielis (Kiviõli), Oru, Piusis (Püssi) ir Vyvikona (Viivikonna). Į miestą atvyko daug darbininkų iš visos Sovietų Sąjungos. 1990 m. Jyhvi, Kivielis ir Piusis atsiskyrė nuo Kohtla Jarvės. Dėl skalūnų paklausos mažėjimo ir nesveikos aplinkos daug gyventojų paliko miestą, išaugo nedarbas. Miestas ir šiuo metu apgriuvęs ir nesutvarkytas. Kohtla Jarvę supa terikonų (kasybos atliekų) „kalnai“.
[taisyti] Gyventojai
Kohtla Jarvėje gyvena apie 40 tautybių žmonių. Dauguma rusai, ukrainiečiai, baltarusiai. Estų - 21%.
[taisyti] Ekonomika
Kohtla Jarvė - didžiausias Estijoje skalūnų gavybos ir perdirbimo centras. Skalūnai išgaunami atviruoju ir šachtiniu būdu. Skalūnų alyvos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas. Chemijos pramonė. Skalūnai gabenami į vietinę ir į Narvos šiluminę elektrinę.
[taisyti] Lankytinos vietos
- Skalūnų muziejus